Katė, kuri atrodo kaip miško pasakos veikėjas
Jei kada nors gyvenime sutikote Meino meškėną, tikriausiai supratote, kad tai ne eilinis katinas. Šie gyvūnai atrodo taip, lyg kažkas būtų nusprendęs sukryžminti katiną su Skandinavijos sakmių personažu – dideli, pūkuoti, su ilgais ūsais ir akimis, kurios žiūri į tave taip, lyg žinotų kažką, ko tu nežinai. Ir tai ne tik išorinis įspūdis. Meino meškėnai turi charakterį, kuris tikrai išsiskiria net tarp kitų veislių.
Bet kas gi iš tikrųjų slepiasi po tais storais kailiais ir tais švelniomis, bet ryžtingomis akimis? Kodėl šie katinai tokie dideli? Kodėl jie elgiasi taip, lyg būtų pusiau šunys? Ir ką apie juos gali papasakoti genetika? Tai ne paprasti klausimai, ir atsakymai į juos yra tikrai įdomesni, nei galėtumėte tikėtis.
Kilmė, apipinta legendomis ir šiek tiek realybės
Pradėkime nuo to, kad Meino meškėnų kilmė – tai viena iš tų istorijų, kur tiesa ir legenda taip susipynusios, kad atskirti jas tampa beveik neįmanoma. Viena populiariausia legenda sako, kad šie katinai yra Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės katinų palikuonys – esą kai karalienė bandė bėgti iš Prancūzijos, jos turkiški angoros katinai buvo išsiųsti į Ameriką ir atsidūrė Meino valstijoje. Graži istorija, bet genetika ją gana greitai paneigia.
Kita legenda – dar egzotiškesnė – teigia, kad Meino meškėnai yra katinų ir meškėnų (ang. raccoon) hibridai. Štai iš kur tas pavadinimas. Biologiškai tai absoliučiai neįmanoma – šios rūšys yra per daug skirtingos, kad galėtų turėti bendrų palikuonių. Tačiau legenda išliko, nes šie katinai tikrai turi kažką, kas primena meškėnus: ilga, tankia uodega, dryžuoti raštai ant jos, ir tas savotiškas, šiek tiek laukinis veidas.
Realybė, kaip dažnai būna, yra paprastesnė, bet ne mažiau įdomi. Genetiniai tyrimai rodo, kad Meino meškėnai greičiausiai kilo iš Šiaurės Europos ilgaplaukių kačių – galbūt norvegų miško kačių ar panašių veislių – kurios atkeliavo į Amerikos žemyną su Europos kolonistais XVII–XVIII amžiuje. Meino klimatas – šaltas, drėgnas, su ilgomis žiemomis – natūraliai atrinko stambesnius, storesnio kailio gyvūnus. Tai evoliucija veikianti tiesiogiai prieš mūsų akis, tik per kelis šimtus metų.
Genetikos paslaptys: kodėl jie tokie dideli ir tokie pūkuoti
Meino meškėnai yra viena didžiausių naminių kačių veislių pasaulyje. Patinai dažnai sveria nuo 6 iki 9 kilogramų, o kai kurie individai pasiekia net 11–12 kilogramų. Patelės mažesnės, bet vis tiek solidžios – 4–6 kilogramai. Ir tai ne riebalai – tai tikras kūno sudėjimas, raumenys, kaulai.
Šis dydis nėra atsitiktinis. Genetikai nustatė, kad Meino meškėnų dydį lemia keletas genų, kurie veikia kartu. Vienas iš svarbiausių veiksnių – lėtas brendimas. Šie katinai pilnai subręsta tik sulaukę 3–5 metų amžiaus, kai dauguma kitų veislių yra visiškai suaugę jau po metų. Tai reiškia, kad jų skeletas ir raumenys turi daugiau laiko augti. Jei turite Meino meškėną ir jis atrodo vis dar kaip didelis kačiukas net būdamas dvejų metų – tai normalu, jis tiesiog dar auga.
Kailis – tai atskira genetikos istorija. Meino meškėnai turi trijų sluoksnių kailį: viršutinis sluoksnis sudarytas iš ilgų, vandeniui atsparių plaukų, vidurinis – iš tankesnių plaukų, o apatinis – iš minkšto, šilto pūko. Ši struktūra yra genetiškai užkoduota ir leidžia katei išgyventi labai žemose temperatūrose. Įdomu tai, kad kailio ilgis skirtingose kūno vietose skiriasi – ant pilvo ir kojų jis ilgesnis, ant nugaros trumpesnis. Tai ne atsitiktinumas: ilgesnis kailis ant pilvo apsaugo gyvūną, kai jis guli ant sniego ar šaltos žemės.
Dar vienas genetinis bruožas – polydaktylia. Nors tai nėra standartinis veislės bruožas ir oficialiai neįtraukta į veislės standartą, Meino meškėnai istoriškai turėjo neįprastai aukštą polydaktilių (turinčių papildomus pirštus) individų procentą. Meino uoste, kur šie katinai buvo laikomi laivuose kaip žiurkių medžiotojai, papildomi pirštai buvo laikomi pranašumu – geriau laipioti, geriau sugauti grobį. Šiandien polydaktiliai Meino meškėnai vis dar egzistuoja ir turi savus gerbėjus.
Charakteris: šuo katės kūne
Jei paklaustumėte Meino meškėnų šeimininkų, kuo jų katė skiriasi nuo kitų, daugelis atsakytų tą patį: jie elgiasi kaip šunys. Ir tai nėra perdėjimas. Meino meškėnai seka šeimininką iš kambario į kambarį, ateina kai pašaukiami vardu, mėgsta nešioti žaislus ir atnešti juos atgal, ir dažnai nori dalyvauti visame, ką veikia jų žmonės.
Bet tai nereiškia, kad jie neturi katiško orumo. Meino meškėnas pats sprendžia, kada nori glamonių ir kada ne. Jis gali ateiti, atsisėsti šalia jūsų ir maloniai murkti, bet jei bandysite jį pakelti ir laikyti prieš jo valią – jis mandagiai, bet ryžtingai duos suprasti, kad tai ne jo planas. Tai subtilus balansas tarp šuns lojalumo ir katės nepriklausomybės, ir būtent tas balansas daro juos tokiais patraukliais.
Jų balsas – atskira tema. Meino meškėnai negarsiai miaukia kaip daugelis kačių. Vietoj to jie čirpsi, triliuoja, kažkaip paukštiškai kalbasi su jumis. Šis garsas genetiškai susijęs su jų kilme – manoma, kad tai archaiškas komunikacijos būdas, išlikęs iš jų protėvių. Kai Meino meškėnas nori valgyti ar nori jūsų dėmesio, jis neišleis to ilgo, reikalaujančio „miaaau” – vietoj to išgirsite kažką panašaus į „prrrp” arba trumpą, melodingą čiulbesį. Daugeliui šeimininkų tai tampa vienu mėgstamiausių dalykų.
Jie taip pat neįprastai gerai sutaria su vaikais ir šunimis. Tai nėra atsitiktinumas – veislė istoriškai gyveno ūkiuose ir namuose su kitais gyvūnais, ir tas socialumas yra giliai įsišaknijęs jų charakteryje. Tačiau čia svarbu pabrėžti: net ir socialus katinas reikalauja tinkamo supažindinimo su nauju gyvūnu ar vaiku. Neskubėkite.
Sveikatos ypatumai: ką sako DNR testai
Čia prasideda rimtesnė dalis, kurią kiekvienas Meino meškėno savininkas ar potencialus savininkas turėtų žinoti. Šie katinai, nepaisant savo stiprios išvaizdos, turi keletą genetiškai nulemtų sveikatos problemų, kurios yra specifinės būtent šiai veislei.
Pirmiausia – hipertrofinė kardiomiopatija (HCM). Tai širdies liga, kurioje širdies raumenys sustorėja ir širdis nebegali efektyviai dirbti. Meino meškėnams nustatytas specifinis genas – MYBPC3 mutacija – kuris žymiai padidina šios ligos riziką. Svarbu žinoti, kad šis genas yra autosominis dominantinis, tai reiškia, kad net viena mutavusi kopija iš dviejų tėvų gali sukelti ligą. Geras veisėjas visada testuoja savo kates dėl šios mutacijos ir neveisia HCM teigiamų individų. Jei perkate kačiuką, visada klauskite apie tėvų HCM testų rezultatus – tai ne kaprizas, tai būtinybė.
Antra problema – stuburo raumenų atrofija (SMA). Tai genetinė liga, kuri paveikia nugaros smegenų motorinius neuronus ir sukelia raumenų silpnumą bei atrofiją. Laimei, SMA testai taip pat prieinami, ir atsakingi veisėjai juos naudoja. SMA sergantys katinai gali gyventi palyginti normalų gyvenimą, bet jų judėjimas yra apribotas.
Trečia – polycistinė inkstų liga (PKD). Nors ši liga labiau žinoma persų kačių kontekste, ji pasitaiko ir Meino meškėnams. DNR testas leidžia nustatyti, ar katė nešioja šį geną.
Praktinis patarimas: prieš pirkdami Meino meškėno kačiuką, paprašykite veisėjo pateikti abiejų tėvų HCM echokardiogramos rezultatus (ne tik DNR testo – echokardiograma yra tikslesnė) ir SMA bei PKD DNR testų rezultatus. Jei veisėjas atsisako ar negali pateikti šių dokumentų – tai raudona vėliavėlė.
Kaip atpažinti tikrą Meino meškėną: išvaizdos detalės
Internete pilna nuotraukų su užrašu „Meino meškėnas” po kuriomis slepiasi tiesiog didelis, pūkuotas mišrūnas. Tai nėra problema – mišrūnai yra nuostabūs gyvūnai – bet jei jums svarbu tikroji veislė, verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Tikro Meino meškėno galva yra vidutinio dydžio, su aukštomis skruostikauliais ir kvadratiniu snukiu – žiūrint iš priekio, snukis atrodo beveik stačiakampis. Ausys didelės, plačiai pastatytos, su ilgais plaukų kuokšteliais viršuje (vadinamais „lynx tips”) ir plaukais ausies viduje. Akys didelės, šiek tiek įstrižos, gali būti žalios, auksinės, vario spalvos arba mėlynos (tik baltuose kačiuose).
Kūnas ilgas, raumeningas, su plačia krūtine. Kojos stiprios, vidutinio ilgio, su didelėmis, apvaliomis letenomis – tos letenos tarnauja kaip natūralios sniego rogutės, leidžiančios vaikščioti per sniegą. Uodega ilga, tankiai apaugusi plaukais, turėtų siekti bent iki pečių, kai katė stovi.
Kailis – kaip jau minėjome – daugiasluoksnis. Ant kaklo formuojasi savotiškas „apykaklė” arba „karčiai”, ypač ryškūs patinuose. Kailio spalvų ir raštų variantų yra labai daug – nuo klasikinio dryžuoto iki vienaspalvio, nuo balto iki juodo, su visomis įmanomomis kombinacijomis tarp jų.
Jei katė turi visus šiuos bruožus – didelė tikimybė, kad tai tikras Meino meškėnas arba bent jau katė su stipriu Meino meškėno krauju. Bet absoliučiai tiksliai tai patvirtinti galima tik su genealogijos dokumentais arba DNR testu.
Gyvenimas su Meino meškėnu: praktiniai dalykai, kurių niekas nepasakoja
Gerai, jūs nusprendėte, kad norite Meino meškėno. Arba jau turite vieną. Štai keletas dalykų, kuriuos tikrai verta žinoti.
Kailio priežiūra – tai ne tas dalykas, kurį galima ignoruoti. Nepaisant to, kad Meino meškėnų kailis mažiau linkęs susiveltis nei kai kurių kitų ilgaplaukių veislių, jis vis tiek reikalauja reguliaraus šukavimo. Bent du kartus per savaitę – tai minimumas. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastis, tarpkojį ir pilvą – ten kailis susivelia greičiausiai. Naudokite metalinį šukelį su plačiais dantukais ir „slicker” šepetį. Jei pradėsite šukuoti nuo kačiuko amžiaus, katė pripranta ir dažnai net mėgsta šią procedūrą.
Erdvė – šie katinai nėra buto katinai mažąja prasme. Jie aktyvūs, smalsūs, jiems reikia vietos judėti. Tai nereiškia, kad jie negali gyventi bute – gali ir gyvena gerai – bet jiems reikia aukštų kačių medžių, lentynų, ant kurių galima lipti, ir pakankamai žaislų. Meino meškėnas, kuriam nuobodu, ras kaip tą nuobodulį pašalinti, ir ne visada jums tai patiks.
Vanduo – tai keista, bet tiesa: daugelis Meino meškėnų mėgsta vandenį. Jie gali žaisti su vandeniu dubenyje, bandyti įlipti į vonią, žiūrėti į tekantį čiaupą. Manoma, kad tai atavizmas iš laikų, kai jų protėviai medžiojo prie vandens telkinių. Praktiškai tai reiškia, kad jūsų katė gali bandyti dalintis su jumis dušu. Perspėjame.
Mityba – dideliam katinui reikia atitinkamo maisto. Meino meškėnams rekomenduojamas aukštos kokybės maistas su dideliu baltymų kiekiu. Dėl jų polinkio į širdies ligas, kai kurie veterinarai rekomenduoja vengti maisto su taurino trūkumu – taurinas yra svarbus širdies sveikatai. Pasitarkite su veterinaru dėl konkrečių rekomendacijų.
Veterinarinės vizitos – reguliarūs ehokardiogramos tyrimai (rekomenduojama kas 1–2 metus nuo 2 metų amžiaus) yra išmintingas sprendimas, atsižvelgiant į HCM riziką. Tai kainuoja, bet anksti aptikta širdies liga gali būti valdoma vaistais ir žymiai pailginti katės gyvenimą.
Kai genetika tampa charakteru: kodėl šie katinai tokie ypatingi
Grįžtant prie esminio klausimo – ką genų paslaptys iš tikrųjų pasako apie Meino meškėnus? Pasako labai daug. Pasako, kad šis gyvūnas yra šimtmečių natūralios atrankos rezultatas, ne dirbtinai sukurta veislė. Pasako, kad jo dydis, kailis, charakteris – visa tai yra atsakas į aplinką, kurioje jis gyveno. Meino žiemos sukūrė storą kailį. Ūkio gyvenimas sukūrė socialumą. Medžioklė sukūrė smalsumą ir aktyvumą.
Ir galbūt todėl Meino meškėnai atrodo tokie… autentiški. Jie neatrodo kaip kažkieno estetinis projektas. Jie atrodo kaip gyvūnai, kurie tiesiog tapo tokiais, kokie yra, nes taip reikėjo. Tas šuniškumas – tai ne atsitiktinumas, tai gyvūno, kuris šimtmečius gyveno šalia žmonių ir dirbo kartu su jais, paveldas. Tas dydis – tai ne veisėjų kaprizas, tai išgyvenimo strategija.
Žinoma, šiandien Meino meškėnai nebereikia medžioti žiurkių laivuose ar išgyventi Meino žiemas be šildymo. Bet tie genai vis dar yra ten, ir jie vis dar formuoja tai, kaip šie katinai elgiasi, kaip jie atrodo, kaip jie bendrauja su jumis. Kai jūsų Meino meškėnas seka jus į vonios kambarį, kai jis čirpsi vietoj miaukimo, kai jis atsisėda šalia jūsų ir tiesiog būna – tai ne tik elgesys. Tai istorija, užkoduota DNR.
Jei kada nors svarstysite, ar verta rinktis šią veislę – atsakymas priklauso nuo to, ko ieškote. Jei norite katės, kuri bus nepriklausoma ir matysis tik valgymo metu – Meino meškėnas greičiausiai ne jums. Bet jei norite draugo, kuris bus šalia, kuris bus įdomus, kuris turės charakterį ir nuomonę, ir kuris atrodys kaip išlipęs iš skandinaviškos pasakos – tada sunkiai rasite geresnį pasirinkimą. Tik nepamirškite tų HCM testų.
