Kodėl mes apskritai kalbame apie augalus kaip terapiją?
Galbūt jums tai skamba šiek tiek keistai – augalai kaip terapija? Bet pagalvokite: kiek kartų, grįžę namo po ilgos ir varginančios dienos, pastebėjote, kad žvilgsnis į žalią kampe stovinčią monsterą ar palangėje pražydusią orchidėją kažkaip… nuramina? Tai nėra jūsų vaizduotė ir tikrai ne sentimentalumas. Tai yra realus, moksliškai pagrįstas reiškinys, kurį tyrėjai nagrinėja jau kelis dešimtmečius.
Kambarinių augalų terapija – arba, kaip ją vadina specialistai, hortikulūrinė terapija – nėra naujas išradimas. Japonijoje jau seniai praktikuojama „shinrin-yoku” arba „miško vonios” koncepcija, kuri remiasi tuo pačiu principu: gamta gydo. Tik dabar mes tą gamtą atsinešame į savo namus, biurus ir net ligonines.
Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie mistiką ar pseudomokslą, o apie tai, kas iš tikrųjų vyksta jūsų kūne ir smegenyse, kai aplink jus auga gyvi augalai. Ir, žinoma, patarsime, kaip iš to išspausti maksimumą.
Ką sako mokslas: smegenys ir žaluma
Pradėkime nuo pagrindų. Yra tokia teorija, vadinama biofilia – ji teigia, kad žmonės evoliuciškai yra „užprogramuoti” jaustis gerai gamtos aplinkoje. Tai logiška: mūsų protėviai milijonus metų gyveno gamtoje, o miestai ir betoniniai pastatai – tai tik kelių tūkstančių metų eksperimentas. Smegenys dar neprisitaikė prie pilkų sienų ir fluorescencinių lempų.
Kai matome žalią spalvą, mūsų nervų sistema reaguoja labai konkrečiai. Tyrimai rodo, kad žvilgsnis į augalus aktyvina parasimpatinę nervų sistemą – tą pačią, kuri atsakinga už „poilsio ir virškinimo” režimą. Kitaip tariant, kūnas tiesiogine prasme atsipalaiduoja. Sumažėja kortizolio – streso hormono – kiekis kraujyje, sulėtėja širdies ritmas, normalizuojasi kraujospūdis.
Vienas įdomiausių tyrimų buvo atliktas Nyderlanduose: biuro darbuotojai, kurių darbo vietose buvo augalų, pranešė apie 15% mažesnį streso lygį nei tie, kurie dirbo „sterilesnėse” aplinkose. Tai nėra milžiniškas skaičius, bet pagalvokite – jūs tiesiog pastatote fikusą ant stalo ir jau jaučiatės geriau. Kur dar tokia paprasta investicija?
Taip pat verta paminėti Kansaso universiteto tyrimą, kuris parodė, kad ligoniai, kurių palatose buvo augalų, greičiau sveiko, vartojo mažiau nuskausminamųjų ir apskritai buvo pozityviau nusiteikę. Tai jau tikrai ne atsitiktinumas.
Oras, kvėpavimas ir tai, ko nematome
Vienas iš labiausiai apčiuopiamų augalų poveikių – oro kokybė. NASA atliktas tyrimas dar 1989 metais (taip, NASA tyrinėjo kambarinių augalų naudą!) parodė, kad tam tikri augalai geba filtruoti iš oro kenksmingas medžiagas – formaldehidą, benzeną, trikhloretileną ir kitus nepageidaujamus junginius, kurie kaupiasi uždarose patalpose.
Šie junginiai atsiranda iš dažų, baldų, kilimų, valymo priemonių. Mes jų nekvepiame, nematome, bet jie yra. Ir ilgalaikis poveikis gali reikštis galvos skausmais, nuovargiu, koncentracijos problemomis.
Štai keletas augalų, kurie ypač efektyviai valo orą:
- Sansevieria (gyvatės liežuvis) – vienas iš nedaugelio augalų, kuris naktį išskiria deguonį, o ne anglies dioksidą. Idealus į miegamąjį.
- Chlorophytum (voras) – puikiai šalina formaldehidą ir anglies monoksidą. Nepretenzingas, auga beveik bet kur.
- Spathiphyllum (ramybės lelija) – efektyviai filtruoja benzeną ir acetoną. Dar ir žydi gražiai.
- Pothos (epipremnum) – vienas iš geriausių oro valytojų, be to, beveik neįmanoma jo nužudyti.
- Ficus benjamina – šalina formaldehidą, bet reikalauja stabilios vietos – nemėgsta judėjimo.
Svarbu neturėti iliuzijų: vienas augalas jūsų buto oro radikaliai neišvalys. Tyrimai rodo, kad norint pajusti realų efektą, reikia maždaug vieno vidutinio augalo 10 kvadratinių metrų plotui. Taigi jei turite 50 kv. m. butą – skaičiuokite patys.
Tačiau net ir be oro valymo efekto, augalai padidina oro drėgmę – ypač svarbu žiemą, kai šildymas išdžiovina patalpas. Sausas oras – tai sausas gerklės gleivinės, dirginama oda, dažnesni peršalimai. Augalai natūraliai drėkina orą per procesą, vadinamą transpiracija.
Psichologinis poveikis: daugiau nei tik estetika
Gerai, oras – tai fizika ir chemija. Bet kas vyksta galvoje? Čia tampa tikrai įdomu.
Psichologai pastebėjo, kad augalų priežiūra – laistymas, genėjimas, perpotinimas – veikia kaip savotiška meditacija. Kai jūs laistate augalą, jūs esate čia ir dabar. Jūs nesijaudinate dėl rytdienos susirinkimo ar vakarykštės nesąmonės, kurią pasakėte kolegai. Jūs tiesiog laistate. Tai, ką psichologai vadina „mindfulness”, atsiranda natūraliai, be jokių programėlių ar kursų.
Be to, augalų priežiūra suteikia kažką labai svarbaus – atsakomybės jausmą ir matomą rezultatą. Šiuolaikiniame darbo pasaulyje dažnai sunku pamatyti, ką konkrečiai padarei. Projektai trunka mėnesius, rezultatai abstraktūs. O augalas? Jis arba auga, arba ne. Jūs pamatote naują lapą ir jaučiate tikrą pasitenkinimą. Tai nėra smulkmena – tai dopamino išsiskyrimas, kurį sukelia matomas pasiekimas.
Tyrimai su depresija sergančiais žmonėmis parodė, kad hortikulūrinė terapija – darbas su augalais – gali būti efektyvi papildoma priemonė gydant lengvą ir vidutinę depresiją. Ji mažina izoliacijos jausmą, suteikia rutinos ir tikslo. Žinoma, tai nėra vaistų pakaitalas, bet kaip papildymas – labai vertinga.
Yra ir dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama: augalai mums primena, kad gyvenimas tęsiasi. Kad ciklai egzistuoja. Augalas nuvysta žiemą ir atgyja pavasarį. Jis meta lapus ir išleidžia naujus. Tai savotiška filosofija, kurią galima stebėti ant savo palangės.
Darbas ir produktyvumas: augalai biure
Jei manote, kad augalai tinka tik namams – labai klystate. Biuro aplinkoje augalai gali turėti netikėtai didelį poveikį.
Eksperimentas, atliktas Exeter universitete Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad darbuotojai, dirbantys biuruose su augalais, buvo 15% produktyvesni nei tie, kurie dirbo „liesos” aplinkos biuruose (be jokių dekoracijų ar augalų). Tyrėjai tai aiškina tuo, kad augalai mažina kognityvinį nuovargį – tą jausmą, kai smegenys tiesiog atsisako dirbti.
Yra tokia teorija, vadinama dėmesio atkūrimo teorija (Attention Restoration Theory). Jos esmė paprasta: yra dviejų tipų dėmesys – nukreiptasis (kai mes sąmoningai koncentruojamės) ir nevalingas (kai kažkas tiesiog patraukia mūsų žvilgsnį). Gamta, augalai, vanduo – jie traukia nevalingą dėmesį, leisdami nukreiptajam dėmesiui pailsėti ir atsigauti. Todėl po penkių minučių žiūrėjimo į augalą ar pro langą į medžius jūs grįžtate prie darbo atsinaujinę.
Praktiniai patarimai biurui:
- Jei dirbate prie kompiuterio, pastatykite nedidelį augalą (pvz., kaktusą ar sukulentą) šalia monitoriaus – tai suteiks akims poilsio tašką.
- Jei biure mažai natūralios šviesos, rinkitės zamiokulkasą, sansevierą ar pothos – jie puikiai auga net ir prasto apšvietimo sąlygomis.
- Bendrose erdvėse dideli augalai (pvz., monstera ar fikusas) ne tik dekoruoja, bet ir sugeria garsą, mažindami triukšmo lygį.
Vaikų ir pagyvenusių žmonių atvejai: kai augalai ypač svarbūs
Augalų terapija nėra vienodai naudinga visiems – kai kurioms grupėms ji ypač svarbi.
Vaikai. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys aplinkoje su augalais, geriau susikoncentruoja, yra kūrybiškesni ir mažiau agresyvūs. Mokyklose, kur buvo įvesta žaliosios aplinkos programa, pagerėjo mokinių elgesys ir akademiniai rezultatai. Dar svarbiau – augalų priežiūra moko vaikus atsakomybės, kantrybės ir empatiją (taip, empatiją – kai rūpiniesi gyvybe, išmoksti jos vertinti).
Jei turite vaikų, leiskite jiems turėti savo augalą. Tegul tai būna kažkas paprasto – chlorophytum, kaktusas ar net avokado sėkla stiklinėje su vandeniu. Svarbu, kad vaikas jaustų atsakomybę ir matytų rezultatą.
Pagyvenę žmonės. Čia augalų terapija ypač dokumentuota. Slaugos namuose ir senelių globos centruose, kur buvo įvestos hortikulūrinės terapijos programos, gyventojai pranešė apie mažesnį vienatvės jausmą, geresnę nuotaiką ir net pagerėjusį apetitą. Augalų priežiūra suteikia rutinos, tikslo ir fizinės veiklos elementų (lenkimasis, nešimas, genėjimas).
Alzheimerio liga sergantiems pacientams darbas su augalais gali padėti sumažinti nerimą ir agitaciją. Tai ne stebuklas – tai tiesiog gamtos poveikis nervų sistemai.
Kaip pradėti: nuo nulio iki žalios oazės
Gerai, jūs įsitikinote. Norite augalų. Bet galbūt jau turėjote augalų ir jie visi mirė? Nesijaudinkite – tai labai dažna situacija, ir dažniausiai tai nėra jūsų kaltė. Tiesiog reikia žinoti, ką darote.
Pradedantiesiems – absoliučiai nesunaikinami augalai:
- Zamiokulkas (ZZ plant) – auga tamsoje, be laistymo savaitėmis, beveik bet kokioje temperatūroje. Idealus tiems, kurie dažnai išvyksta.
- Sansevieria – ta pati situacija. Sakoma, kad ją galima nužudyti tik per dideliu rūpesčiu (per dažnu laistymu).
- Pothos (epipremnum) – auga net stiklinėje su vandeniu. Gražiai kabo. Labai atlaidi.
- Kaktusai ir sukulentai – jei turite daug šviesos ir mažai laiko. Laistykite kartą per dvi savaites ir viskas.
Dažniausios klaidos, kurių reikia vengti:
- Per dažnas laistymas – tai augalų žudikas numeris vienas. Prieš laistydami, įkiškite pirštą į žemę. Jei drėgna – palaukite.
- Netinkama šviesa – kiekvienas augalas turi savo reikalavimus. Prieš pirkdami, patikrinkite, kiek šviesos jis reikalauja.
- Per mažas vazonas – augalui reikia vietos šaknims. Jei matote, kad šaknys lenda pro drenažo skylutes – laikas perpotinti.
- Ignoruojami kenkėjai – periodiškai apžiūrėkite lapus. Erkutės, amarai, skydamariai – geriau pastebėti anksti.
Vienas praktinis patarimas: nenusipirkite iš karto dešimties augalų. Pradėkite nuo dviejų ar trijų, išmokite juos pažinti, ir tik tada plėskitės. Augalų kolekcionavimas – tai maratonas, ne sprintas.
Žalia terapija: ne mada, o grįžimas prie savęs
Galų gale, visa ši kambarinių augalų istorija yra apie kažką paprastesnio nei moksliniai tyrimai ir statistika. Ji apie tai, kad mes, žmonės, esame gamtos dalis – net jei gyvename devintame aukšte betono bokšte su vaidu į greitkelį.
Augalai mums primena, kad yra kažkas, kas auga lėtai, nepaisant skubos. Kad reikia laukti. Kad rezultatai ateina ne iš karto. Kad rūpinimasis kažkuo – net jei tai tik mažas kaktusas – yra vertinga veikla pati savaime.
Jei esate skeptikas ir manote, kad visa tai perdėta – tiesiog išbandykite. Nusipirkite vieną augalą. Pastatykite ant stalo. Palaikykite gyvą mėnesį. Ir po to pasakykite, ar nepastebėjote skirtumo.
Mokslininkai sako, kad reikia vidutiniškai 21 dienos, kad susiformuotų naujas įprotis. Augalų priežiūra – tai vienas iš tų retų įpročių, kuris naudoja ne tik jums, bet ir orui, kurį kvėpuojate, ir erdvei, kurioje gyvenate. Ir galbūt, stebėdami, kaip iš žemės lenda naujas lapas, prisiminsite, kad augimas – kad ir koks lėtas – visada vyksta. Net tada, kai jo nematote.
Tad gal laikas apsilankyti gėlių parduotuvėje?
