Naujausi duomenys rodo, kad verslumo aktyvumas Lietuvoje išlieka aukštas. Vis daugiau žmonių svarsto galimybę pradėti nuosavą veiklą, steigti įmonę ar komercializuoti savo idėjas. Kaip skelbia „Mokslo Lietuva“, remdamasi GEM (Global Entrepreneurship Monitor) tyrimo rezultatais, Lietuvoje netrūksta žmonių, pasirengusių imtis verslo iniciatyvų. Tačiau tyrimas taip pat atskleidžia svarbų niuansą: ne visoms naujoms įmonėms pavyksta pereiti iš kūrimo etapo į tvaraus augimo fazę.
Ši tendencija nėra išskirtinai lietuviška. Daugelyje šalių naujų verslų atsiranda daugiau, nei jų išauga į dideles ar sparčiai besiplečiančias bendroves. Vis dėlto būtent šis skirtumas leidžia geriau suprasti, kaip vystosi šalies verslo ekosistema.
Verslo pradžia ir verslo augimas – du skirtingi etapai
GEM tyrimas rodo, kad žmonių noras pradėti verslą Lietuvoje yra stiprus. Tai galima laikyti pozityviu ženklu, nes aktyvus verslumas dažniausiai siejamas su didesniu ekonominiu lankstumu, inovacijomis ir naujų darbo vietų kūrimu.
Tačiau verslo sukūrimas yra tik pirmasis žingsnis. Daugelis naujų įmonių sėkmingai pradeda veiklą, tačiau vėliau susiduria su iššūkiais, kurių nebuvo verslo idėjos stadijoje.
Pradžioje svarbiausia yra idėja, motyvacija ir gebėjimas pradėti. Augimo etape atsiranda nauji klausimai: kaip pritraukti klientų, kaip plėsti komandą, kaip finansuoti plėtrą ir kaip konkuruoti didesnėje rinkoje.
Būtent čia dažnai atsiranda skirtumas tarp verslo sukūrimo ir verslo augimo.
Kokie veiksniai gali stabdyti plėtrą
Nors kiekvienos įmonės istorija yra skirtinga, ekonomikos ir verslo analitikai dažnai mini kelis pasikartojančius veiksnius.
Pirmiausia, Lietuva yra palyginti nedidelė rinka. Daliai įmonių vietinių klientų pakanka, tačiau kitos anksčiau ar vėliau susiduria su poreikiu plėstis į užsienį. Toks žingsnis reikalauja papildomų investicijų, rinkos žinių ir tarptautinės patirties.
Antra, augančioms įmonėms dažnai reikia daugiau finansinių išteklių nei pradiniame etape. Nors verslą pradėti galima ir turint ribotą biudžetą, spartesnė plėtra dažnai reikalauja investicijų į darbuotojus, technologijas ar rinkodarą.
Trečia, verslo savininkas nebūtinai automatiškai tampa stipriu organizacijos vadovu. Įmonės augimas reikalauja kitokių kompetencijų nei jos įkūrimas. Atsiranda poreikis kurti procesus, deleguoti atsakomybes ir valdyti didesnę komandą.
Kūrimo aktyvumas yra svarbus signalas
Nepaisant iššūkių, pats faktas, kad vis daugiau žmonių ryžtasi pradėti verslą, yra reikšmingas. Tai rodo, kad visuomenėje stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis ir noras ieškoti savarankiškų pajamų šaltinių.
Prieš kelis dešimtmečius verslo kūrimas daugeliui atrodė kaip išskirtinis kelias, skirtas nedidelei visuomenės daliai. Šiandien situacija kitokia. Technologijos, skaitmeniniai įrankiai ir prieinamesnė informacija leidžia pradėti veiklą daug paprasčiau nei anksčiau.
Todėl verslumo aktyvumo augimas dažnai laikomas ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu pokyčiu.
Struktūruotas požiūris padeda suprasti tendencijas
Kazinopaslaptys.com redakcija, kuri rengia skaitytojams pritaikytus aiškinamuosius tekstus įvairiomis temomis, pastebi, kad sudėtingi ekonominiai procesai dažnai atrodo paprastesni, kai jie nagrinėjami nuosekliai ir remiantis duomenimis.
Daugiau panašaus pobūdžio analitinio turinio skaitytojai gali rasti kazinopaslaptys.com/ svetainėje.
„Verslo kūrimo aktyvumo augimas yra pozityvus rodiklis, tačiau jo nereikėtų automatiškai tapatinti su sparčiu įmonių augimu. Tai du skirtingi procesai, kuriems reikia skirtingų sąlygų ir skirtingo palaikymo.“
Tokia perspektyva leidžia objektyviau vertinti statistiką ir išvengti pernelyg supaprastintų išvadų.
Ką GEM tyrimas sako apie Lietuvos verslo kultūrą
Žvelgiant plačiau, GEM tyrimo rezultatai leidžia daryti gana aiškią išvadą: Lietuvoje netrūksta žmonių, pasirengusių imtis iniciatyvos ir kurti verslą. Tai yra svarbus pagrindas ilgalaikiam ekonomikos augimui.
Vis dėlto tyrimas taip pat primena, kad vien verslumo aktyvumo nepakanka. Tam, kad daugiau įmonių augtų, kurtų darbo vietas ir plėstųsi į tarptautines rinkas, reikalinga aplinka, kuri padėtų verslui pereiti iš pradinio etapo į brandesnę vystymosi stadiją.
Todėl šiandieninė Lietuvos situacija gali būti apibūdinta gana tiksliai: žmonės verslą pradeda vis dažniau, tačiau didžiausias iššūkis išlieka ne pradėti, o sėkmingai augti. Būtent šį skirtumą ir išryškina naujausi GEM tyrimo duomenys.
