Kodėl atviros erdvės tapo tokios populiarios?
Dar prieš kokius dvidešimt metų tipinis namas atrodė kaip labirintas – virtuvė čia, svetainė ten, valgomasis kažkur atskirai, ir kiekvienas kambarys su savo durimis. Tada kažkas nutiko. Architektai, dizaineriai ir tiesiog žmonės, kurie norėjo kvėpuoti savo namuose, pradėjo griauti sienas. Pažodžiui ir perkeltine prasme.
Atvirų erdvių koncepcija – tai ne tik estetinis sprendimas. Tai visiškai kitoks požiūris į tai, kaip mes gyvename, bendraujame ir jaučiamės savo aplinkoje. Kai virtuvė, svetainė ir valgomasis susilieja į vieną didelę erdvę, keičiasi viskas – nuo to, kaip šeima leidžia laiką kartu, iki to, kiek natūralios šviesos patenka į kambarį.
Biurų pasaulyje ši revoliucija įvyko dar greičiau. Tokios kompanijos kaip Google ir Apple pradėjo kurti darbo erdves, kurios atrodė labiau kaip kūrybinės dirbtuvės nei tradiciniai biurai su eilėmis stalų ir pertvaromis. Ir nors atvirų biurų koncepcija sulaukė ir kritikos (apie tai dar pakalbėsime), ji iš esmės pakeitė tai, kaip mes suprantame darbo vietą.
Kaip sujungti virtuvę, svetainę ir valgomąjį – ir nepasigailėti
Vienas dažniausių klausimų, kurį žmonės užduoda prieš imdamiesi remonto – ar tikrai verta griauti tą sieną tarp virtuvės ir svetainės? Atsakymas dažniausiai yra taip, bet su sąlyga, kad tai daroma apgalvotai.
Pirmiausia – zonų atskyrimas. Kai erdvė atvira, tai nereiškia, kad ji turi atrodyti kaip vienas didelis chaosas. Čia į pagalbą ateina keli patikrinti metodai:
- Kilimėliai – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų vizualiai atskirti svetainės zoną nuo valgomojo. Didelis kilimas po sofa ir kavos staliuku iš karto „pasako”, kur baigiasi viena erdvė ir prasideda kita.
- Apšvietimas – skirtingos šviestuvų grupės kiekvienai zonai. Virš valgomojo stalo – pakabinamas šviestuvas, svetainėje – grindinis šviestuvas ir sieniniai šviestuvai, virtuvėje – funkcinė šviesa po spintelėmis. Kiekviena zona gauna savo „charakterį”.
- Salų (island) koncepcija virtuvėje – virtuvės sala ne tik suteikia papildomą darbo paviršių, bet ir natūraliai atskiria virtuvę nuo likusios erdvės, nesukurdama fizinės kliūties.
- Skirtingos grindų dangos – tai drąsesnis sprendimas, bet labai efektyvus. Pavyzdžiui, plytelės virtuvėje ir parketlentės svetainėje aiškiai parodo, kur viena zona baigiasi.
Svarbus praktinis patarimas – prieš griaudami bet kokią sieną, būtinai pasikonsultuokite su konstruktoriumi. Kai kurios sienos yra laikančiosios, ir jų pašalinimas be tinkamo sustiprinimo gali turėti labai nemalonių pasekmių. Tai nėra ta sritis, kur verta taupyti.
Kita dažna problema – kvapai. Atviroje erdvėje kepamos žuvies kvapas labai greitai pasiekia svetainę ir sofą. Sprendimas? Galingas gartraukis – ne dekoratyvinis, o tikrai veikiantis. Geriausia, jei jis išveda orą laukan, o ne tiesiog filtruoja jį vietoje.
Spalvos, medžiagos ir tekstūros – kaip sukurti darnią atvirą erdvę
Čia daugelis žmonių daro klaidą – kai erdvė atvira, jie bando kiekvieną zoną dekoruoti visiškai skirtingai. Rezultatas? Vizualinis triukšmas, kuris vargina akis ir sukuria chaoso jausmą vietoj harmonijos.
Profesionalūs dizaineriai rekomenduoja laikytis vadinamojo „60-30-10” principo. 60% erdvės – dominuojanti spalva (dažniausiai neutrali – balta, pilka, smėlio), 30% – papildoma spalva, kuri suteikia gylio, ir 10% – akcentinė spalva, kuri „pagyvina” erdvę. Šis principas veikia nepriklausomai nuo to, ar dekoruojate nedidelį butą, ar didelį namą.
Medžiagų pasirinkimas atviroje erdvėje taip pat reikalauja nuoseklumo. Jei svetainėje naudojate medieną, leiskite jai „keliauti” ir į virtuvę – galbūt mediniai virtuvės fasadai ar medinė sala. Jei pasirinkote metalą kaip akcentą, leiskite jam pasirodyti keliose vietose – galbūt šviestuvų rėmuose, maišytuvo dizaine ir dekoratyvinėse detalėse.
Tekstūrų maišymas – tai tas dalykas, kuris skiria tikrai įdomų interjerą nuo nuobodaus. Švelni sofa + grubaus lino pagalvėlės + šalto metalo kavos staliukas + šilto medžio grindys – šis derinys veikia, nes kiekviena tekstūra „kalba” su kitomis.
Atvirų erdvių biurai – tarp mito ir realybės
Reikia kalbėti atvirai – atvirų erdvių biurai turi ir savo tamsiąją pusę. Tyrimai rodo, kad triukšmas atviruose biuruose yra vienas pagrindinių produktyvumo žudikų. Žmonės, dirbantys atviroje erdvėje, dažniau skundžiasi koncentracijos problemomis, didesniu streso lygiu ir net dažnesniais peršalimais (nes virusai plinta lengviau).
Bet tai nereiškia, kad atvirų erdvių biurai yra bloga idėja. Tai reiškia, kad jie turi būti suprojektuoti protingai.
Šiuolaikinis požiūris į biuro dizainą – tai vadinamasis hibridinis modelis. Jis apima:
- Bendradarbiavimo zonas – atviras erdves su stalais ir sofomis, kur komandos gali susirinkti, diskutuoti, generuoti idėjas
- Koncentracijos zonas – ramias erdves arba individualias kabinas, kur darbuotojai gali dirbti be trukdymų
- Telefono kabinas – mažas, izoliuotas erdves skambučiams ir vaizdo konferencijoms
- Poilsio zonas – vietas, kur žmonės gali atsipalaiduoti, pavalgyti, neformalia aplinka pasikalbėti
Akustika biure – tai tema, kuriai skiriama per mažai dėmesio. Garso sugeriančios plokštės lubose ir ant sienų, kilimėliai, minkšti baldai – visa tai reikšmingai sumažina triukšmo lygį. Yra specialios akustinės pertvaros, kurios vizualiai neužkerta erdvės, bet sugeria garsą. Tai investicija, kuri atsipirka labai greitai – per padidėjusį darbuotojų produktyvumą.
Natūrali šviesa – atvirų erdvių didžiausias privalumas
Vienas iš svarbiausių argumentų atvirų erdvių naudai – šviesa. Kai tarp patalpų nėra sienų, natūrali šviesa gali laisvai keliauti per visą erdvę. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur žiemos mėnesiais natūralios šviesos ir taip trūksta.
Tyrimai rodo, kad natūrali šviesa darbo vietoje tiesiogiai veikia darbuotojų nuotaiką, energijos lygį ir net miego kokybę. Žmonės, kurių darbo vieta yra arti lango, miega vidutiniškai 46 minutes ilgiau nei tie, kurie dirba be natūralios šviesos. Tai ne smulkmena.
Praktiniai patarimai, kaip maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą atviroje erdvėje:
- Venkite tamsių, sunkių užuolaidų – rinkitės lengvas, pusiau permatomias medžiagas, kurios praleidžia šviesą, bet suteikia privatumą
- Naudokite veidrodžius strategiškai – veidrodis, pastatytas priešais langą, gali padvigubinti šviesos kiekį kambaryje
- Rinkitės šviesias grindų dangas ir baldus – tamsios grindys „suryja” šviesą, šviesos spalvos ją atspindi
- Augalai prie langų – jie ne tik puošia, bet ir natūraliai filtruoja šviesą, sukurdami malonų, minkštą efektą
Dirbtinis apšvietimas atviroje erdvėje taip pat reikalauja apgalvoto požiūrio. Vienas didelis šviestuvas lubų centre – tai sprendimas, kuris tinka nebent sandėliui. Atvirai gyvenamojo namo erdvei reikia kelių apšvietimo lygių: bendrojo (ambient), užduočių (task) ir akcentinio (accent). Kiekvienas lygis atlieka savo funkciją ir kartu jie sukuria gyvenimišką, jaukią atmosferą.
Mažos erdvės ir atvirų erdvių principai – ar tai suderinama?
Daugelis žmonių mano, kad atvirų erdvių dizainas – tai tik didelių namų ir biurų privilegija. Tai visiškai neteisinga nuomonė. Tiesą sakant, atvirų erdvių principai yra ypač naudingi būtent mažuose butuose, kur kiekvienas kvadratinis metras yra aukso vertės.
Mažame bute, kur virtuvė, svetainė ir valgomasis yra viename 30 kvadratinių metrų plote, atvirų erdvių dizainas – tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Bet kaip tai padaryti taip, kad nebūtų jausmo, jog gyveni viename dideliame kambaryje be jokios struktūros?
Keletas konkrečių sprendimų mažoms erdvėms:
- Daugiafunkciniai baldai – sulankstomas valgomojo stalas, kuris prireikus tampa darbo stalu, sofa-lova, pufai su vidiniais stalčiais. Šiandien rinkoje yra tikrai puikių sprendimų šioje kategorijoje.
- Vertikalios erdvės išnaudojimas – aukštos lentynos iki lubų ne tik suteikia daug saugojimo vietos, bet ir „pakelia” lubas vizualiai, sukurdamos daugiau erdvės jausmą.
- Stiklinės pertvaros – jei vis dėlto reikia atskirti erdves (pavyzdžiui, miegamąjį nuo svetainės studijoje), stiklinė pertvara tai daro neprarasdama šviesos ir atvirumo jausmo.
- Spalvų nuoseklumas – mažoje erdvėje ypač svarbu nenaudoti per daug skirtingų spalvų. Viena bendra spalvų paletė visoje erdvėje optiškai ją padidina.
Japonų dizaino filosofija – wabi-sabi ir minimalizmas – čia labai tinka. Mažiau daiktų, daugiau erdvės. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą ir paskirtį. Tai ne tik estetinis principas, bet ir praktinis – mažoje atviroje erdvėje netvarka matoma iš karto ir iš visur.
Žaluma, vanduo ir gamta – biophilic dizainas atviroje erdvėje
Vienas iš ryškiausių šiuolaikinio interjero dizaino trendų – biophilic dizainas, tai yra gamtos elementų integravimas į gyvenamąją ir darbo aplinką. Ir atvirų erdvių koncepcija čia puikiai dera.
Tyrimai nuolat patvirtina, kad žmonės, kurių aplinkoje yra augalų, jaučiasi geriau, dirba produktyviau ir patiria mažiau streso. Biure augalai gali sumažinti streso lygį net 37%. Namuose jie gerina oro kokybę ir sukuria jaukumo jausmą.
Kaip integruoti gamtą į atvirą erdvę?
- Žaliosios sienos (living walls) – tai galbūt ryškiausias biophilic dizaino elementas. Gyva augalų siena ne tik atrodo įspūdingai, bet ir veikia kaip natūralus oro filtras bei garso izoliatorius. Biuruose tai tampa tikru akcentu, prie kurio žmonės mielai sustoja.
- Augalų grupavimas – vietoj pavienių augalų visur, geriau sukurti keletą „augalų grupių” strateginėse vietose. Tai atrodo natūraliau ir sukuria stipresnį vizualinį efektą.
- Natūralios medžiagos – medis, akmuo, bambukas, linas, vilna. Šios medžiagos ne tik gerai atrodo, bet ir fiziškai malonios liesti, o tai svarbu mūsų kasdienėje aplinkoje.
- Vandens elementai – nedidelis fontanas ar akvariumo elementas atviroje erdvėje sukuria raminantį garso foną ir vizualinį susidomėjimą. Biuruose tai taip pat padeda slopinti aplinkos triukšmą.
Svarbu nepersistengti. Biophilic dizainas neturėtų atrodyti kaip džiunglės jūsų svetainėje. Keletas gerai parinktų, sveikų augalų ir natūralių medžiagų derinys – tai viskas, ko reikia.
Kai atvira erdvė tampa tikrais namais – apie jaukumą ir asmenybę
Yra vienas paradoksas, su kuriuo susiduria daugelis žmonių, pasiryžę kurti atvirą erdvę – ji gali atrodyti labai gražiai žurnaluose ir Instagram, bet gyvenant joje jaustis šalta ir beasmenė. Tai dažna problema, ir ji turi sprendimą.
Jaukumas atviroje erdvėje nekuriamas per daug baldų ar daiktų. Jis kuriamas per detales. Mėgstamų knygų krūvelė ant kavos staliuko. Senos nuotraukos, įrėmintos ir pakabintos grupelėmis. Rankų darbo keramikos puodeliai, kurie kiekvieną rytą primena apie tą kelionę į Portugaliją. Tai dalykai, kurie pasakoja istoriją apie žmones, gyvenančius toje erdvėje.
Biuruose asmenybės kūrimas yra šiek tiek sudėtingesnis, bet ne mažiau svarbus. Kompanijos, kurios leidžia darbuotojams personalizuoti savo darbo vietas – net ir atviroje erdvėje – turi laimingesnę ir labiau įsitraukusią komandą. Tai gali būti mažos detalės: augalas ant stalo, nuotrauka, mėgstamas puodelis. Bet tai svarbu.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – kvapas. Atviroje erdvėje kvapas sklinda laisvai, ir tai gali būti ir privalumas, ir trūkumas. Namuose – aromato difuzorius su mėgstamu kvapu gali tapti tikra „parašu” jūsų namų. Biure – neutralus, švarus oras yra geriausia, ką galite padaryti. Stiprūs kvapai atviroje darbo erdvėje greitai tampa šaltiniu konfliktų.
Galiausiai – garsas. Muzika atviroje erdvėje namuose gali sujungti visą šeimą arba sukelti karą. Protingas sprendimas – garsiakalbiai, išdėstyti po visą erdvę ir prijungti prie vienos sistemos, leidžia reguliuoti garsą kiekvienoje zonoje atskirai. Technologijos čia tikrai padeda.
Atvirų erdvių dizainas – tai ne mada, kuri praeis. Tai fundamentalus pokytis tame, kaip mes suprantame savo gyvenamąją ir darbo aplinką. Jis reikalauja daugiau planavimo nei tradicinis interjeras, bet atlygis – erdvė, kurioje norisi būti, kurioje lengviau kvėpuoti ir kurioje žmonės natūraliai traukiasi vienas prie kito – yra vertas kiekvienos pastangos. Svarbiausia prisiminti, kad geriausias interjeras – tai ne tas, kuris atrodo gražiausiai nuotraukoje, o tas, kuris geriausiai tinka jums ir jūsų gyvenimo būdui.
