Pūkuočiai, kuriems reikia ypatingos meilės
Persų katinai – tai tikri aristokratai katinų pasaulyje, kurie savo išvaizda primena gyvas pliušines žaislines. Jų ilgas, tankus kailis atrodo nuostabus, bet kartu reikalauja tokios priežiūros, kokios nereikalauja joks kitas katinas. Jei manote, kad persas gali gyventi kaip paprastas kaimynų Murkis ir pats pasirūpins savo išvaizda – turiu jus nuvilianti: šie gražuoliai be žmogaus pagalbos tiesiog neišsiversia.
Persų katinų kailis yra unikalus savo struktūra. Jis gali būti net 12 centimetrų ilgio, o pokailis tokio tankio, kad atrodo, jog katinas apsivilkęs keliais megztiniais vienu metu. Būtent dėl šios ypatybės persai taip greitai susivelia į matus, o jei juos paliksime be priežiūros – po kelių savaičių turėsime ne gražų katiną, o vargšą gyvūną su skausmingais kailio mazgais, kuriuos kartais tenka net kirpti.
Šukavimas – kasdienė rutina, ne pasirinkimas
Dabar apie tai, ko daugelis būsimų persų šeimininkų nenori girdėti: šiuos katinius reikia šukuoti kiekvieną dieną. Ne kartą per savaitę, ne kai prisimeni – būtent kasdien. Tai užtrunka apie 15-20 minučių, ir taip, kartais katinas bus nepatenkintas šia procedūra. Bet alternatyva – susivelę mazgai, kurie traukia odą ir sukelia skausmą – yra daug blogesnė.
Šukuoti persą reikia specialiomis šukomis. Paprastas šukas iš zoologijos parduotuvės už porą eurų čia nepadės. Jums reikės kelių įrankių: plačiadančio metalo šuko, kuris prasiskverbia pro tankų kailį, minkštesnio šepečio paviršiui ir specialaus šuko su retais dantimis ypač jautrioms vietoms – už ausų, po kojomis, pilvo srityje. Kai kurie šeimininkai dar naudoja ir specialius pirštines su guminiais šereliais – jos puikiai surenka atliekančius plaukus.
Šukavimo technika irgi svarbi. Negalima tiesiog braukti šuku per viršų ir manyti, kad užtenka. Reikia šukuoti sluoksnis po sluoksnio, pradedant nuo odos ir judant link plaukų galiukų. Ypač atidžiai – tie plotai, kur kailis dažniausiai susivelia: už ausų, po kaklu, po kojomis ir uodegos srityje. Daugelis pradedančiųjų daro klaidą ir šukuoja tik viršutinį kailio sluoksnį, o po juo ramiai formuojasi mazgai.
Maudymas – būtinybė, o ne prabanga
Persų katinai, skirtingai nei dauguma kitų kačių, turi būti maudomi reguliariai. Idealus variantas – kartą per 4-6 savaites, nors kai kurie šeimininkai maudosi ir dažniau. Jų kailis surenka visą nešvarumą iš aplinkos, o dar pridėkite natūralų odos riebalų išsiskyrimą – ir turite puikią terpę dulkėms bei nešvarumams kauptis.
Maudyti persą – tai beveik menas. Pirmiausia, prieš maudant, būtinai reikia iššukuoti visus mazgelius. Jei maudysite katiną su susivelusiomis vietomis, vanduo tik dar labiau jas susukš ir situacija taps dar blogesnė. Antra, reikia specialaus šampūno katėms su ilgu kailiu. Žmonių šampūnai ar pigūs gyvūnų šampūnai čia netinka – jie gali išdžiovinti odą ir sugadinti kailio struktūrą.
Maudymo procesas: pirmiausia gerai suvilgykite kailį (tai užtrunka ilgiau nei manote, nes vanduo sunkiai prasiskverbia pro tokį tankų kailį), tada užtepkite šampūną ir švelniai masažuokite, bet netrinkite stipriai – taip tik suksite matus. Šampūną reikia labai gerai išplauti – jei liks likučių, kailis atrodys riebiai ir greitai vėl susiteps. Kai kurie šeimininkai naudoja ir kondicionierių, kuris palengvina vėlesnį šukavimą.
Po maudymo – džiovinimas. Persų katino negalima palikti džiūti natūraliai, nes kailis per storas ir gali likti drėgnas net kelias valandas, o tai – tiesioginė kelias į odos problemas ir pelėsį. Reikia džiovinti fenu, bet ne per karštu oru ir nuolat šukuojant. Taip, tai užtrunka. Taip, kartais rankos pavargsta. Bet tai būtina.
Akių ir snukučio priežiūra – kasdienė misija
Persų katinų veido struktūra – plokščia, su trumpu nosimi – atrodo mielai, bet sukelia specifinių problemų. Jų akys dažnai ašaroja, o ašaros palieka rudas dėmes ant šviesaus kailio. Tai ne tik estetinė problema – drėgnas kailis aplink akis gali tapti bakterijų veisimosi vieta ir sukelti infekcijas.
Akis reikia valyti kasdien. Naudokite minkštą, drėgną servetėlę arba specialius šluostukus akių priežiūrai. Šluostykite švelniai, nuo akies kampo link išorės, kiekvienai akiai naudodami atskirą servetėlės dalį. Yra specialių tirpalų, skirtų ašarų dėmėms šalinti, bet būkite atsargūs – kai kurie iš jų gali dirginti odą. Geriau pasitarkite su veterinaru, kuris rekomenduos saugų variantą būtent jūsų katinui.
Nosies raukšlelės – dar viena problema. Ten kaupiasi nešvarumai, kuriuos reikia švelniai valyti drėgna servetėle. Jei to nedarysite, gali atsirasti nemalonus kvapas ir net odos uždegimai. Kai kuriems persams reikia valyti ir auseles dažniau nei kitiems katinams, nes jų struktūra leidžia lengviau kauptis nešvarumams.
Maitinimas ir kailio kokybė
Gražus, blizgantis kailis prasideda ne nuo šampūno, o nuo dubenėlio. Persų katinai turi gauti aukštos kokybės maistą, kuriame yra pakankamai baltymų, omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Pigus maistas iš supermarketo čia nepadės – kailis bus sausas, trapus, neteks blizgesio.
Geriausia rinktis premium klasės sausą maistą, specialiai skirtą ilgo kailio katėms, arba natūralų maitinimą su kokybišku mėsa. Daugelis veterinarų rekomenduoja pridėti prie maisto specialius papildus su omega rūgštimis – tai daro kailį blizgantį ir mažina plaukų slinkimą. Taip pat svarbu, kad katinas gautų pakankamai vandens – dehidratacija iškart atsispindi kailio būklėje.
Kai kurie šeimininkai duoda specialių pastų, kurios padeda išvengti plaukų kamuoliukų skrandyje. Persai, šukuodamiesi patys, praryja daug plaukų, o dėl ilgo kailio tai gali tapti rimta problema. Tokios pastos padeda plaukams natūraliai išeiti per virškinimo traktą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirmoji ir didžiausia klaida – manyti, kad galima praleisti dieną kitą nešukavus. Negalima. Viena praleista diena virsta dviem, paskui savaitė, ir štai jau turite rimtų problemų. Jei žinote, kad neturėsite laiko kasdienei priežiūrai – persas tiesiog nėra jums tinkamas katinas.
Antra klaida – naudoti netinkamus įrankius. Plastmasiniai šukai, kurie elektrizuoja kailį, ar per smulkūs šukai, kurie neprasiskverbia iki odos – tai pinigų švaistymas. Investuokite į kokybiškus metalinius įrankius – jie tarnauja metų metus ir daro didžiulį skirtumą.
Trečia – ignoruoti mažus mazgelius. „Ogi toks mažas, vėliau išsišukuosiu” – ne, neišsišukuosite. Tas mažas mazgelis per parą taps didesnis, o po savaitės turėsite tokį, kurį teks kirpti. Kiekvieną pastebėtą mazgelį reikia išardyti iškart, švelniai, pirštais ar specialiu mazgų ardytoju.
Ketvirta klaida – maudyti per dažnai arba per retai. Per dažnas maudymas išplauna natūralius odos riebalus, per retas – kailis tampa riebiu ir greitai susivelia. Raskite savo katinui tinkamą ritmą – paprastai tai kas 4-6 savaitės, bet priklauso nuo individualių ypatybių.
Profesionalių grumerių pagalba
Net ir kruopščiai prižiūrint katiną namuose, kartais verta aplankyti profesionalų grumerį. Jie gali padaryti tai, ko namuose sunku pasiekti: idealiai išdžiovinti ir išformuoti kailį, profesionaliai nukirpti nagus, išvalyti ausis, o jei reikia – ir pakirpti kailį probleminiuose plotuose.
Daugelis persų šeimininkų pas grumerį lankosi kas 2-3 mėnesius. Tai nėra pigus malonumas – priklausomai nuo regiono ir salono, procedūra gali kainuoti nuo 30 iki 80 eurų. Bet tai puiki investicija, ypač jei patys jaučiatės nesaugiai su kai kuriomis procedūromis.
Kai kurie šeimininkai vasaros metu pasirenka katiną pakirpti trumpiau – tai palengvina priežiūrą ir katinui būna vėsiau. Bet čia nuomonės skiriasi – vieni veterinarai sako, kad tai normalu, kiti teigia, kad kailis apsaugo ir nuo karščio, ir kirpti nereikėtų. Jei nuspręsite kirpti, tai turėtų daryti profesionalas, nes neteisingai pakirptas kailis gali augti netolygiai ar net pasikesti struktūra.
Kai kailis tampa gyvenimo būdu
Gyventi su persu reiškia priimti faktą, kad dalis jūsų laiko kasdien bus skirta kailio priežiūrai. Tai ne bausmė, o tiesiog realybė. Daugelis šeimininkų sako, kad šukavimo laikas tampa ypatingu ritualu – ramiu momentu su savo augintiniu, kai galima atsipalaiduoti po darbo dienos.
Taip, jūsų drabužiai visada bus su plaukais. Taip, jūsų dulkių siurblys dirbs viršvalandžius. Taip, kartais pagalvosite, kodėl nepasirinko trumpaplaukio katino. Bet pažvelgus į tą pūkuotą, aristokratišką snukutį, į tuos didelius apvaliukus akis, pajutus, kaip katinas murrka po šukuotės šepečiu – suprantate, kad tai verta.
Persų katinai nėra visiems. Jie reikalauja laiko, kantrybės ir finansinių investicijų. Bet jei esate pasirengęs šiam įsipareigojimui, jei mėgstate prižiūrėti ir lepinti savo augintinį, jei turite tą kasdienę 20 minučių – gausite ne tik gražų katiną, bet ir ištikimą, švelnų draugą, kuris bus jums dėkingas už kiekvieną šepečio judesį. O tas jų kailis, kai jis prižiūrėtas ir blizgantis – tai tikrai verta kiekvienos pastangos.
