Kai žilaplaukė tampa ikona: kas iš tikrųjų keičiasi?
Dar prieš dešimt metų reklamos plakate penkiasdešimtmetė moteris buvo retenybė. Jei ir pasirodydavo, tai būtinai reklamuodavo arba skausmą malšinančius vaistus, arba kokį nors pensijų fondą. Dabar situacija keičiasi – ir tai nėra vien tik marketingo triukas. Tai yra kažkas gilesnio, kas vyksta visuomenėje, nors, žinoma, ne viskas taip rožinė kaip norėtų tikėti optimistai.
Vyresnių moterų grožio standartų kaita – tai tema, kuri vienu metu yra ir labai asmeniška, ir labai politinė. Kiekviena moteris, kuri kada nors žiūrėjo į veidrodį ir pastebėjo pirmą raukšlę ar žilą plauką, žino tą keistą jausmą: tarsi kažkas iš tavęs atimama. Bet ar tikrai atimama? Ar galbūt tiesiog keičiasi tai, ką visuomenė laiko vertinga?
Kaip atrodė „gražios vyresnės moters” vaizdas praeityje
Norėdami suprasti, kur esame dabar, turime trumpam pažvelgti atgal. Ilgą laiką vyresnė moteris populiariojoje kultūroje egzistavo labai konkrečiame vaidmenyje: ji buvo arba „išmintinga senolė”, arba „tragiška figūra, kuri kadaise buvo graži”. Abiem atvejais jos grožis buvo kalbamas praeities laiku.
Holivudas šią tradiciją puoselėjo ypač uoliai. Aktorės, sulaukusios keturiasdešimties, staiga pradėdavo gauti vaidmenis kaip „mamos” arba „kaimynės” – nepaisant to, kad jų karjeros viršūnė galėjo būti visai šalia. Tuo tarpu jų bendraamžiai vyrai toliau vaidino romantinius herojus. Šis dvigubas standartas buvo toks akivaizdus, kad apie jį rašė net ne feministiniai žurnalai.
Grožio industrija irgi nebuvo nekalta. Kremų ir serumų reklamos dešimtmečiais siuntė vieną aiškią žinutę: senėjimas yra problema, kurią reikia spręsti. „Kovok su raukšlėmis”, „sustabdyk laiką”, „atrodyк jauniau” – šie šūkiai buvo visur. Ir jie veikė. Moterys internalizavo mintį, kad jų vertė tiesiogiai susijusi su jaunatviška išvaizda.
Įdomu tai, kad net ir tose kultūrose, kur vyresnio amžiaus žmonės tradiciškai gerbiami labiau, moterų grožio standartai išliko labai siauri. Japonijoje, pavyzdžiui, koncepcija „wabi-sabi” – grožis nepilnamatiškume ir laikinume – teoriškai galėtų apimti ir senėjančią moterį. Praktikoje ši filosofija dažniau taikoma keramikos indams nei žmonių veidams.
Socialiniai tinklai: dvipusė dovana
Socialiniai tinklai šioje istorijoje atlieka labai prieštaringą vaidmenį. Viena vertus, jie suteikė platformą moterims, kurių anksčiau niekas nebūtų matęs. Šešiasdešimtmetė moteris iš Vilniaus ar Kauno gali sukurti „Instagram” paskyrą, dalintis savo stiliumi, mintimis, gyvenimo patirtimi – ir sulaukti tūkstančių sekėjų. Tai tikrai revoliucinga.
Kita vertus, tie patys socialiniai tinklai sukūrė naują spaudimo formą. Dabar vyresnė moteris turi ne tik „gerai atrodyti savo amžiui” – ji turi atrodyti „įspūdingai savo amžiui”. Tai yra subtilus, bet labai svarbus skirtumas. Vietoj to, kad tiesiog leistų moterims senėti natūraliai, naujasis standartas sako: „Žiūrėk, kaip ši šešiasdešimtmetė atrodo! Ji bėga maratonus, daro jogą, turi tobulą odą ir stilingus drabužius.” Tai yra naujas spaudimas, tik kitokia forma.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios dažnai naudojasi socialiniais tinklais, dažniau jaučia nepasitenkinimą savo išvaizda – ir tai taikoma visoms amžiaus grupėms. Vyresnėms moterims šis efektas gali būti ypač stiprus, nes jos vienu metu susiduria ir su tradiciniais jaunatviškumo standartais, ir su naujais „puikiai senėjančios moters” standartais.
Praktinis patarimas: Jei pastebite, kad tam tikros paskyros socialiniuose tinkluose verčia jus jaustis blogiau dėl savo išvaizdos – nesvarbu, ar jos reklamuoja jaunatviškumą, ar „tobulą senėjimą” – tiesiog jas atsisakykite sekti. Tai skamba paprastai, bet iš tikrųjų labai veikia.
Mados industrija: lėtas, bet tikras pokytis
Mados pasaulis keičiasi lėčiau nei norėtume, bet keičiasi. Ir tai verta pastebėti. Prieš keletą metų tai, kad tokios moterys kaip Iman, Linda Evangelista ar Christy Turlington vis dar rodosi žurnaluose, atrodė kaip išimtis. Dabar tai tampa norma – bent jau aukštosios mados segmente.
Kai kurie prekių ženklai ėmė drąsiau eksperimentuoti. „Celine” 2015 metais pasirinko rašytoją Joan Didion, kuriai tada buvo aštuoniasdešimt metų, savo reklamos veidu. Tai sukėlė tikrą sensaciją – ne todėl, kad žmonės protestavo, o todėl, kad daugelis tiesiog negalėjo patikėti, kad tai įmanoma. Reakcija parodė, kiek giliai įsišakniję mūsų lūkesčiai.
Lietuvoje ši tendencija taip pat pamažu skinasi kelią. Vietiniai dizaineriai vis dažniau renkasi vyresnio amžiaus modelius savo kolekcijoms pristatyti. Tai nėra vien tik mados teiginys – tai ir verslo sprendimas, nes vyresnio amžiaus moterys sudaro labai reikšmingą perkamosios galios segmentą, kurį ilgą laiką mada tiesiog ignoravo.
Tačiau reikia būti sąžiningais: aukštoji mada ir kasdienė realybė yra du skirtingi pasauliai. Kai „Gucci” ar „Saint Laurent” pasirenka vyresnę modelį, tai vis dar yra išimtis, kuri pabrėžia taisyklę. Masinio vartojimo prekių ženklai – tie, kurių reklamą matome autobusų stotelėse ir televizijoje – keičiasi daug lėčiau.
Grožio procedūros: tarp pasirinkimo ir spaudimo
Čia prasideda tikrai sudėtinga diskusija. Botokso injekcijos, hialurono rūgšties užpildai, plastinės operacijos – visa tai tapo labiau prieinama ir labiau priimtina nei bet kada anksčiau. Ir čia kyla esminis klausimas: ar tai yra moterų galios išraiška, ar naujas kontrolės mechanizmas?
Atsakymas, kaip dažnai nutinka su sudėtingais klausimais, yra „ir viena, ir kita”. Moteris, kuri nusprendžia daryti botoksą, nes tai jai suteikia pasitikėjimo – tai jos pasirinkimas, ir jį reikia gerbti. Tačiau moteris, kuri jaučia, kad neturi kito pasirinkimo, nes kitaip bus laikoma „nesirūpinančia savimi” – tai jau yra spaudimo rezultatas.
Dermatologai ir plastikos chirurgai pastebi, kad jų klientų amžiaus vidurkis mažėja. Moterys vis dažniau pradeda profilaktines procedūras trisdešimties metų, o ne keturiasdešimties ar penkiasdešimties. Tai rodo, kad baimė senėti stiprėja, o ne silpnėja – nepaisant visų kalbų apie „body positivity” ir natūralų grožį.
Ką verta žinoti prieš renkantis bet kokią procedūrą:
- Konsultuokitės su keliais specialistais, ne tik su vienu
- Klauskite apie ilgalaikes pasekmes, ne tik apie trumpalaikį efektą
- Atskirkite, ar sprendimą priimate dėl savęs, ar dėl kitų žmonių lūkesčių
- Atminkite, kad procedūros reikalauja priežiūros ir kartojimo – tai ilgalaikis finansinis įsipareigojimas
Psichologija: kaip pačios moterys jaučiasi savo kūne
Tyrimai apie moterų kūno įvaizdį ir amžių duoda gana netikėtų rezultatų. Daugelis studijų rodo, kad moterys, sulaukusios šešiasdešimties ir daugiau, dažnai jaučia didesnį pasitenkinimą savo kūnu nei trisdešimtmetės. Tai skamba paradoksaliai, bet turi logiką: su amžiumi ateina tam tikras išsilaisvinimas nuo kitų žmonių nuomonės.
Psichologai tai vadina „gerotranscendencija” – procesu, kai žmogus pradeda mažiau rūpintis išoriniu vertinimu ir labiau – vidiniu pasitenkinimo jausmu. Moterys, kurios šį procesą pereina sėkmingai, dažnai kalba apie tai, kaip išsilaisvino nuo metų trukusio spaudimo.
Tačiau šis procesas nėra automatinis ir ne visoms moterims vienodai lengvas. Daug kas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje moteris gyvena, kokius santykius turi, ar turi stiprų socialinį tinklą. Vieniša moteris, kuri jaučia, kad jos vertė visuomenėje mažėja kartu su amžiumi, gali patirti visai kitokią patirtį nei ta, kuri apsupyta palaikančių žmonių.
Lietuvoje šis klausimas turi ir kultūrinį matmenį. Mūsų visuomenė vis dar gana tradicinė kai kuriais atžvilgiais, ir vyresnės moterys kartais susiduria su labai konkrečiais lūkesčiais: kaip turi atrodyti „gera mama”, „gera močiutė”, „gera kolegė”. Šie vaidmenų lūkesčiai dažnai konfliktuoja su noru išreikšti save per išvaizdą.
Kultūriniai skirtumai: ne visur tas pats
Labai įdomu palyginti, kaip skirtingos kultūros žiūri į vyresnių moterų grožį. Tai neleidžia mums manyti, kad dabartiniai Vakarų standartai yra „natūralūs” ar „neišvengiami” – jie yra kultūrinis konstruktas, kuris gali keistis.
Afrikoje, ypač Vakarų Afrikoje, vyresnės moterys tradiciškai naudojasi dideliu socialiniu prestižu, kuris tiesiogiai susijęs su jų išvaizda. Pilnesnis kūnas, ryškūs drabužiai, drąsūs papuošalai – visa tai yra statuso ir patirties simboliai, o ne kažkas, ko reikia slėpti. Žinoma, globalizacija ir šias kultūras keičia, bet tradicinės vertybės vis dar stiprios.
Japonijoje koncepcija „mono no aware” – grožis laikinume – teoriškai turėtų skatinti priimti senėjimą kaip natūralų ir gražų procesą. Ir iš dalies taip yra: japonų kultūroje vyresnės moterys dažnai laikomos elegancijos ir rafinuotumo simboliu. Tačiau tuo pat metu Japonija yra viena iš šalių, kur kosmetikos ir anti-senėjimo produktų rinka yra milžiniška.
Skandinavijoje situacija kiek kitokia. Kultūrinis akcentas į natūralumą, minimalizmą ir funkcionalumą reiškia, kad vyresnės moterys čia rečiau jaučia spaudimą „kovoti” su senėjimu. Tai nereiškia, kad spaudimo nėra – bet jis kitoks, subtiliau išreikštas.
Kai žilaplaukė tampa ikona: ką tai reiškia mums visoms
Grįžtame prie to, nuo ko pradėjome. Kas iš tikrųjų keičiasi? Ir ar tie pokyčiai yra tikri, ar tik paviršiniai?
Tiesa yra tokia: pokyčiai yra tikri, bet nevienodi ir neišbaigti. Tam tikruose kontekstuose – aukštojoje madoje, socialiniuose tinkluose, tam tikruose kultūriniuose sluoksniuose – vyresnių moterų grožis tikrai tampa labiau matomas ir vertinamas. Tai nėra menkas laimėjimas.
Tačiau tuo pat metu išlieka struktūriniai iššūkiai. Darbo rinkoje vyresnės moterys vis dar susiduria su diskriminacija. Žiniasklaidoje jos vis dar nepakankamai atstovaujamos. Grožio industrija vis dar daugiausia uždirba iš moterų baimės senėti, o ne iš jų pasitikėjimo savimi.
Ką galime daryti mes pačios – tiek kaip vartotojos, tiek kaip visuomenės narės? Keletas konkrečių minčių:
- Atkreipkite dėmesį, ką perkate ir iš ko. Prekių ženklai, kurie nuosekliai rodo įvairaus amžiaus moteris savo reklamose, nusipelno jūsų dėmesio ir pinigų labiau nei tie, kurie ir toliau naudoja tik dvidešimtmetes.
- Kalbėkite apie tai su jaunesnėmis moterimis. Normalizuoti senėjimą reikia pradėti anksti – ne tada, kai jau esi penkiasdešimtmetė, bet tada, kai esi dvidešimtmetė ir formuoji savo santykį su kūnu.
- Ieškokite vyresnių moterų, kurios jus įkvepia – ne tik dėl išvaizdos. Moteris, kuri sulaukusi septyniasdešimties pradėjo naują verslą, išmoko naują kalbą ar tiesiog gyvena visavertį gyvenimą – tai yra tikroji ikona.
- Būkite atidi savo vidiniam balsui. Ar jūsų sprendimai dėl išvaizdos kyla iš džiaugsmo ir savęs išraiškos, ar iš baimės ir gėdos? Šis klausimas verta užduoti sau reguliariai.
Galiausiai, vyresnių moterų grožio standartų kaita nėra tik estetinis klausimas. Tai klausimas apie tai, kaip visuomenė vertina moteris – ne tik jų išvaizdą, bet ir jų patirtį, išmintį, indėlį. Kai žilaplaukė tampa ikona, tai yra signalas, kad kažkas giliau keičiasi mūsų kolektyvinėje vaizduotėje. Ir tai, kad mes apie tai kalbame, kad tai mums rūpi – jau yra dalis to pokyčio.
