Kai vaikas tampa paaugliu – nerimo signalai tėvams
Kai jūsų vaikas pasiekia 13 metų, prasideda vienas sudėtingiausių tėvystės etapų. Staiga tas mažylis, kuris dar neseniai žaidė su žaislinėmis mašinėlėmis ar lėlėmis, pradeda domėtis visai kitais dalykais. Ir čia prasideda tikrasis iššūkis – kaip kalbėti apie seksualumą, santykius ir atsakomybę su paaugliu, kuris mano esąs jau visai suaugęs, bet iš tikrųjų dar tik pradeda suprasti pasaulį?
Pirmiausia reikia pasakyti tiesiai ir aiškiai: 13 metų amžius yra per anksti seksualiniams santykiams. Tai nėra moralizavimas ar senoviškų vertybių brukimas – tai pagrįsta medicininiais, psichologiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau vien šio sakinio pasakymas paaugliui neišspręs problemos. Reikia gilesnio pokalbio, supratimo ir, svarbiausia, pasitikėjimo tarp jūsų.
Kodėl 13 metų – tai per anksti: ne tik teisės klausimas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, seksualinio sutikimo amžius yra 16 metų. Tai reiškia, kad bet kokie seksualiniai santykiai su jaunesniu nei 16 metų asmeniu yra laikomi nusikaltimu, net jei pats paauglys sutinka. Tačiau teisinis aspektas – tai tik viena medalio pusė.
13 metų paauglys yra viduryje lytinio brendimo. Kūnas keičiasi, hormonai šėlsta, emocijos svyruoja nuo vieno kraštutinumo į kitą. Smegenys, ypač ta dalis, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą ir pasekmių įvertinimą (prefrontalinė žievė), dar tik formuojasi ir bus visiškai subrendusi tik apie 25-erius metus. Tai reiškia, kad 13-metis fiziškai negali pilnai įvertinti savo veiksmų pasekmių.
Psichologai vieningai sutaria, kad ankstyvieji seksualiniai santykiai gali sukelti:
- Ilgalaikius emocinius sutrikimus ir traumas
- Žemą savigarbą ir savivertės problemas
- Sunkumus kuriant sveikus santykius ateityje
- Padidėjusį nerimo ir depresijos riziką
- Mokymosi sunkumus ir koncentracijos problemas
Viena psichologė, su kuria teko kalbėtis, pasakė labai taiklius žodžius: „Kai paauglys pradeda seksualinį gyvenimą per anksti, jis praleidžia svarbų brendimo etapą. Tai tarsi bandymas bėgti maratoną, kai dar neišmokai tvirtai vaikščioti.”
Ką paaugliai iš tikrųjų nori žinoti (bet bijo paklausti)
Dažnai tėvai daro klaidą, manydami, kad jų vaikai nori mylėtis todėl, kad yra „sugadinti” ar „nevaldomai hormoniški”. Tikrovė yra daug sudėtingesnė. Dauguma 13-mečių, kurie galvoja apie seksą, iš tikrųjų ieško atsakymų į visai kitus klausimus:
„Ar aš normalus?” – Paaugliai mato filmus, girdi draugų pasakojimus (dažnai išpūstus), skaito internete ir pradeda nerimauti, ar jie neatsilikę. Jiems reikia išgirsti, kad kiekvienas žmogus subręsta savo tempu ir kad neskubėti – tai visiškai normalu ir net išmintinga.
„Ar kas nors mane kada nors pamils?” – Už susidomėjimo seksu dažnai slypi gilesnis poreikis būti priimtam, mylimam, vertinamu. Paaugliams reikia suprasti, kad tikra meilė ir pagarba neturi nieko bendra su fiziniais santykiais tokiame amžiuje.
„Kaip aš turiu elgtis?” – Paaugliai desperatiškai ieško gairių, nors ir daro viską, kad atrodytų nepriklausomi. Jiems reikia aiškių, bet ne diktuojamų ribų.
Vienas tėvas pasidalijo savo patirtimi: „Kai pagaliau atsisėdau ir TIKRAI pasikalbėjau su sūnumi – ne pamokiau, o pasikalbėjau – supratau, kad jis iš tikrųjų labai nerimauja dėl to, ką apie jį galvoja bendraamžiai. Jam atrodė, kad visi jau turi patirties, o jis vienas atsilikęs. Kai paaiškėjo, kad tai tik iliuzija ir dauguma jo draugų taip pat nieko neišmano, jam palengvėjo.”
Kaip kalbėti, kad paauglys išgirstų
Čia prasideda pats sunkiausias darbas. Pasakyti „negalima” – lengva. Pasakyti taip, kad paauglys išgirstų, suprastų ir priimtų – tai jau menas.
Pradėkite anksti ir kalbėkite dažnai. Jei pirmą kartą apie seksą bandote kalbėti, kai vaikui jau 13, greičiausiai jau vėlu. Pokalbiai apie kūną, ribas, pagarbą sau ir kitiems turėtų prasidėti daug anksčiau, adaptuojant informaciją pagal amžių. Bet jei nepradėjote anksčiau – pradėkite dabar. Geriau vėliau nei niekada.
Klausykite daugiau nei kalbate. Tai skamba kaip klišė, bet tai tiesa. Užduokite klausimus ir tikrai klausykite atsakymų, nenutraukdami, neteisdami, nekritikuodami. „Ką tu manai apie santykius?” „Ar tavo draugai kalba apie tokius dalykus?” „Kaip tu jaučiesi, kai…?”
Pripažinkite spaudimą, kurį jie jaučia. Nesakykite „tau dar per anksti apie tai galvoti” ar „tai nesvarbu”. Jiems tai LABAI svarbu. Geriau pasakykite: „Suprantu, kad jauti spaudimą. Tai normalu. Bet tai nereiškia, kad turi nusileisti.”
Dalinkitės savo jausmais, ne tik faktais. Vietoj „tai pavojinga”, pasakykite „aš nerimauoju dėl tavęs, nes…” Vietoj „tu dar per jaunas”, pasakykite „man svarbu, kad tu nepatirtum skausmo ar apgailestavimo…”
Praktiniai scenarijai ir kaip į juos reaguoti
Gyvenimas nėra vadovėlis, ir paaugliai tikrai nepateiks savo klausimų ar situacijų patogiu laiku ir patogia forma. Štai keletas realių situacijų ir kaip į jas galėtumėte reaguoti:
Situacija 1: Sužinojote, kad jūsų 13-metis turi „vaikiną” ar „merginą”
Pirmas impulsas – išsigąsti ir uždrausti. Bet sustokite. Paauglystėje romantiniai jausmai yra normalūs. Problema kyla, kai tie jausmai virsta fiziniais veiksmais, kuriems dar nėra pasirengta.
Ką daryti: Pakvieskite į pokalbį. Pasakykite, kad džiaugiates, jog jis/ji pasitiki jumis ir pasidalino. Paklauskite apie tą asmenį, ką jis/ji jaučia. Tada ramiai, be pamokslavimų, paaiškinkite savo lūkesčius ir ribas. Pavyzdžiui: „Smagu, kad tau patinka ta mergina. Bet noriu, kad žinotum – jūs dar per jauni fiziniams santykiams. Galite draugauti, leisti laiką kartu, bet su priežiūra ir ribomis.”
Situacija 2: Radote paauglio telefone įtartinų žinučių ar nuotraukų
Tai jau rimtesnė situacija, ypač jei kalbame apie „sexting” – intymių nuotraukų siuntimą. Daugelis paauglių nesupranta, kad tai gali būti ne tik pavojinga, bet ir nelegalu.
Ką daryti: Taip, reikia rimto pokalbio, bet ne rėksnių. Paaiškinkite, kad:
- Bet kokios intymios nepilnamečių nuotraukos yra laikomos vaikų pornografija, net jei tai jų pačių nuotraukos
- Kartą išsiųsta nuotrauka gali keliauti internetu amžinai
- Tai gali turėti pasekmių ateičiai – mokyklai, darbui, santykiams
- Jie gali būti išnaudojami, šantažuojami ar patyčioms
Bet taip pat paaiškinkite, kad suprantate – jie nori patikti, būti priimti, jaustis suaugę. Padėkite rasti sveikesnius būdus tai pasiekti.
Situacija 3: Paauglys sako „visi jau tai daro”
Klasikinis argumentas. Ir dažniausiai – melas. Statistika rodo, kad dauguma 13-mečių Lietuvoje NETURI seksualinės patirties. Bet paaugliai mėgsta dramą ir perdėjimą.
Ką daryti: Ramiai paneikite mitą faktais. „Iš tikrųjų, statistika rodo, kad dauguma tavo amžiaus vaikų neturi seksualinių santykių. Bet net jei ir turėtų – tai nereiškia, kad tu turi. Tu nesi ‘visi’. Tu esi tu, ir tu gali priimti protingus sprendimus sau.” Taip pat galite paklausti: „O jei ‘visi’ šoktų nuo tilto, ar tu irgi šoktum?” (Gerai, gal šis klausimas per senas, bet mintis ta pati.)
Apie ką dar būtina kalbėti
Pokalbis apie tai, kad 13 metų per anksti seksualiniams santykiams, negali baigtis vien draudimu. Reikia plačiau konteksto.
Sutikimas ir ribos. Paaugliai turi suprasti, kas yra tikras sutikimas. Tai ne tik „taip” ar „ne” – tai supratimas, kad:
- Sutikimas turi būti duotas laisva valia, be spaudimo
- Sutikimas gali būti atšauktas bet kuriuo metu
- Jei asmuo yra neblaivus, miega ar negali aiškiai išreikšti valios – tai nėra sutikimas
- Kiekvienas turi teisę pasakyti „ne” ir būti išgirstas
Pagarba sau ir kitiems. Seksualumas nėra atskiras nuo bendro požiūrio į save ir kitus. Paaugliai, kurie mokomi gerbti save, savo kūną, savo jausmus, dažniau priima protingus sprendimus.
Informacija apie kontracepcija ir LLI. Kai kurie tėvai bijo, kad kalbėdami apie apsaugą, jie tarsi „duoda leidimą” mylėtis. Bet tyrimai rodo priešingai – informuoti paaugliai dažniau atideda seksualinį debiutą ir, kai jau priima sprendimą, elgiasi atsakingiau. Taigi, net jei aiškiai sakote, kad 13 metų per anksti, paauglys turi žinoti apie:
- Prezervatyvus ir kaip jie apsaugo nuo nėštumo ir LLI
- Kur kreiptis dėl informacijos ir pagalbos
- Kad jokia kontracepcijos priemonė nėra 100% efektyvi
- Kad emocines pasekmes kontracepcija neužkirs
Kai vaikas neprisipažįsta arba meluoja
Vienas didžiausių tėvų baimių – kad vaikas ką nors slepia arba jau padarė tai, ko bijoma. Ir kartais tos baimės pasitvirtina.
Jei įtariate arba sužinojote, kad jūsų 13-metis jau turėjo seksualinę patirtį, pirmiausia – giliai įkvėpkite. Rėksniai, bausmės, kaltinimai tik pagilins prarają tarp jūsų ir užkirs kelią bet kokiai pagalbai.
Reikia profesionalios pagalbos. Psichologas ar paauglių konsultantas gali padėti:
- Įvertinti situaciją ir galimas pasekmes
- Padėti paaugliui suprasti, kas įvyko ir kodėl tai problematiška
- Dirbti su galimomis emocinėmis traumomis
- Padėti šeimai atkurti pasitikėjimą ir komunikaciją
Taip pat svarbu įsitikinti, kad nebuvo prievartos ar išnaudojimo. Jei kitas asmuo buvo žymiai vyresnis, tai jau gali būti nusikaltimas, ir gali prireikti kreiptis į teisėsaugą.
Viena mama pasidalijo savo patirtimi: „Kai sužinojau, kad mano 13-metė dukra turėjo santykių su 16-mečiu berniuku, jaučiausi tarsi žemė po kojomis prasmego. Bet vietoj to, kad rėkčiau, pasakiau: ‘Turime pasikalbėti. Aš nesu pikta ant tavęs, bet man labai neramu. Padėk man suprasti, kas įvyko.’ Ir ji pravirko ir pradėjo kalbėti. Paaiškėjo, kad ji jautė spaudimą, bijojo jo prarasti, nesijautė galinti atsisakyti. Tai buvo pradžia ilgo kelio, bet bent jau pradėjome kalbėtis.”
Ką daryti, jei jūsų vaikas yra tas, kuris spaudžia kitą
Tai labai nemaloni tema, bet apie ją irgi reikia kalbėti. Kartais jūsų vaikas gali būti ne auka, o tas, kuris daro spaudimą kitam asmeniui. Tai irgi reikia spręsti nedelsiant.
Jei sužinojote ar įtariate, kad jūsų vaikas:
- Spaudžia kitą asmenį turėti seksualinių santykių
- Siunčia nepageidaujamas intymias žinutes ar nuotraukas
- Platina kito asmens intymias nuotraukas
- Nepaiso kito asmens „ne”
Tai rimta problema, kuri reikalauja nedelsiant intervencijos. Tai ne tik „paauglių kvailystės” – tai elgesys, kuris gali sukelti rimtą žalą kitiems ir turėti teisines pasekmes jūsų vaikui.
Reikia:
- Aiškiai pasakyti, kad toks elgesys nepriimtinas
- Paaiškinti pasekmes – emocines, socialines, teisines
- Kreiptis į psichologą, kuris specializuojasi paauglių elgesio problemose
- Jei reikia, bendradarbiauti su mokykla, kito vaiko tėvais, teisėsauga
Kai žodžiai virsta veiksmais: kaip sukurti saugią aplinką
Galiausiai, visi pokalbiai pasaulyje nepadės, jei namuose nėra saugios, palaikančios aplinkos. Štai ką galite daryti praktiškai:
Žinokite, kur jūsų vaikas ir su kuo. Tai ne šnipinėjimas – tai atsakinga tėvystė. Paaugliai gali turėti privatumą, bet ne visišką laisvę be priežiūros. Žinokite, pas ką jis eina, kas tie draugai, kaip susisiekti su jų tėvais.
Ribokite nesupervizuotą laiką su romantiniais partneriais. 13-mečiai neturėtų būti vieni namuose su savo „vaikinu” ar „mergina” už uždarų durų. Tai ne nepasitikėjimas – tai reali apsauga nuo situacijų, kurioms jie dar nėra pasirengę.
Stebėkite internetinę veiklą. Taip, paaugliai nori privatumo, bet jie taip pat yra pažeidžiami internete. Turėkite teisę tikrinti jų įrenginius, naudokite tėvų kontrolės priemones, kalbėkite apie interneto saugumą. Kai jie bus suaugę ir parodys brandumą, galės turėti daugiau privatumo.
Puoselėkite savigarbą ir pomėgius. Paaugliai, kurie turi stiprią savigarbą, pomėgių, tikslų, dažniau atsispiria spaudimui. Palaikykite jų interesus – sportą, meną, mokslą, savanorystę. Užimtas, įsitraukęs paauglys turi mažiau laiko ir motyvacijos rizikingam elgesiui.
Būkite pavyzdys. Jūsų santykiai – su partneriu, su draugais, su pačiu savimi – yra modelis, kurį jūsų vaikas mato kasdien. Jei jūs rodote pagarbą, sveikas ribas, atsakingumą, jūsų vaikas tai perims.
Sukurkite „saugaus išėjimo” planą. Pasakykite savo vaikui: „Jei kada nors būsi situacijoje, kai jausiesi spaudžiamas, nesaugus ar tiesiog norėsi išeiti, bet nežinosi kaip – parašyk man kodą [sutarkite kokį nors žodį ar emoji]. Aš tuoj pat tau paskambinsiu ir pasakysiu, kad turi grįžti namo dėl ‘skubios priežasties’. Jokių klausimų, jokių pasekmių.” Tai duoda paaugliui išėjimą neprarandant veido draugų akivaizdoje.
Kai meilė ir branda susitinka tinkamu laiku
Pabaigai noriu pasakyti štai ką. Šis straipsnis nėra apie tai, kad seksas yra blogas ar kad romantiniai jausmai yra pavojingi. Priešingai – seksualumas yra nuostabi, svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Bet kaip ir vairuoti automobilį, šokti nuo parašiuto ar atlikti operaciją – tam reikia subrendimo, pasirengimo, tinkamo laiko.
13 metų – tai amžius, kai dar mokosi, kas jie yra, ko nori, kaip veikia pasaulis. Tai laikas draugystėms, svajonėms, klaidoms, iš kurių mokosi, nuotykiams, kurie nesukelia ilgalaikių pasekmių. Tai ne laikas sudėtingiems, emociškai ir fiziškai reikšmingiems sprendimams, kuriems jie dar nėra pasirengę.
Jūsų vaidmuo kaip tėvo ar motinos – ne kontroliuoti kiekvieną jų žingsnį, ne apsaugoti nuo visko pasaulyje, bet suteikti jiems įrankius, žinias, pasitikėjimą savimi ir jūsų palaikymą, kad jie galėtų priimti protingus sprendimus. Ir kai ateis tinkamas laikas – o jis ateis, kai jie bus vyresni, brandūs, pasirengę – jie galės patirti sveikus, laimingus, atsakingus santykius.
O kol kas? Kol kas jūsų užduotis – būti šalia, kalbėtis, klausytis, nustatyti ribas ir mylėti juos net tada, kai jie raitosi akimis ir sako „tu nieko nesupranti”. Nes iš tikrųjų, giliai viduje, jie labai nori, kad jūs suprastumėte. Ir dar labiau nori žinoti, kad nesvarbu kas nutiktų, jūs būsite šalia.
Tai nėra lengvas kelias. Bet kas pasakė, kad tėvystė turi būti lengva? Svarbiausia – kad būtų kupina meilės, kantrybės ir tikėjimo, kad jūsų vaikas, su jūsų pagalba, priims teisingus sprendimus savo laiku.
