Kas yra bengališkos katės ir kodėl jos tokios ypatingos?
Bengališkos katės – tai viena iš tų kačių veislių, kuri tikrai nepaliks abejingo. Pirmą kartą pamatęs šį gyvūną gali pagalvoti, kad kažkas išsivedė miniatiūrinį leopardą pasivaikščioti po namus. Ir iš tiesų, bengalai turi laukinių protėvių kraują – jie gimė iš azijinių leopardinių kačių ir naminių kačių kryžminimo. Tai reiškia, kad šie gražuoliai savo išvaizdoje išlaikė tą egzotišką, laukinį žavesį, bet kartu yra pilnateisiai namų augintiniai.
Veislė atsirado XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Amerikoje, kai genetikė Jean Mill pradėjo eksperimentuoti su kryžminimu. Jos tikslas buvo sukurti katę, kuri atrodytų kaip laukinis gyvūnas, bet turėtų švelną naminės katės charakterį. Ir reikia pripažinti – tai pavyko puikiai. Šiandien bengalai yra viena populiariausių egzotiškų kačių veislių visame pasaulyje.
Veisimo pradžia: ką reikia žinoti prieš pradedant
Jei galvojate apie bengališkų kačių veisimą, pirmiausia turite suprasti, kad tai nėra paprastas užsiėmimas. Šiai veislei reikia rimto požiūrio, žinių ir, svarbiausia, atsakomybės. Negalima tiesiog sujungti dviejų gražių bengalų ir tikėtis puikių rezultatų. Veisimas – tai mokslas ir menas viename.
Pirmas dalykas – jums reikės kokybės veislinių gyvūnų. Tai reiškia, kad tiek patinas, tiek patelė turi turėti dokumentus, patvirtinančius jų kilmę, būti įregistruoti tarptautinėse felinologinėse organizacijose. Be to, abu gyvūnai turi būti ištirti veterinaro, turėti visas būtinas skiepų pažymas ir būti ištestuoti dėl genetinių ligų, kurios būdingos šiai veislei.
Bengalai gali paveldėti tokias ligas kaip hipertrofinė kardiomiopatija, progresyvi tinklainės atrofija ar piruvat kinazės deficitas. Todėl prieš veisimą būtina atlikti genetinius testus. Tai kainuoja nemažai pinigų, bet taip apsaugosite ir kačiukus, ir būsimus jų šeimininkus nuo skausmingų situacijų.
Veisimo etika ir standartai
Veisiant bengalus, labai svarbu laikytis veislės standartų. Tarptautinės felinologinės organizacijos, tokios kaip TICA (The International Cat Association) ar CFA (Cat Fanciers’ Association), turi aiškius reikalavimus, kaip turi atrodyti tikras bengalas. Tai apima kūno sudėjimą, kailio spalvą ir raštą, akių formą ir spalvą, ausų dydį bei bendrą išvaizdą.
Bengalų kailis gali būti dviejų pagrindinių tipų – dėmėtas (spotted) arba marmuruotas (marbled). Dėmės turi būti aiškios, kontrastingos, atsitiktinai išsidėsčiusios. Marmuruotas raštas turėtų priminti marmuro gyslas – horizontaliai tekančias linijas, o ne klasikinį tabby raštą su koncentriniais ratais. Spalvų paletė irgi įvairi – nuo rudos (brown) iki sidabrinės (silver), sniego bengalų (snow) ir net mėlynos.
Bet svarbiausia – charakteris. Bengalai turi būti draugiški, žaismingi, aktyvūs, bet ne agresyvūs. Jei katė rodo agresijos ženklus ar yra per daug baikšti, ji netinka veisimui, net jei atitinka visus išvaizdos standartus. Charakteris paveldimas, todėl veisiant reikia rinkti ne tik gražius, bet ir psichologiškai sveikas kates.
Poravimosi procesas ir jo niuansai
Kai jau turite tinkamus gyvūnų, atėjo laikas poravimui. Patelė tampa lytiškai subrendusi apie 7-10 mėnesių amžiaus, bet veisėjai rekomenduoja laukti bent iki metų, o geriau – iki pusantrų metų. Katė turi būti visiškai subrendusi fiziškai, kad galėtų normaliai išnešioti ir pagimdyti kačiukus.
Patinai paprastai subręsta šiek tiek vėliau – apie 10-12 mėnesių. Tačiau jaunus patinus irgi geriau neskubėti naudoti veisimui. Idealus amžius pradėti veisimą – apie pusantrų metų tiek pateliams, tiek patinams.
Poravimasis paprastai vyksta patino teritorijoje. Patelę atvežate pas patiną ir palieka kelioms dienoms. Svarbu, kad patelė būtų tikrai rujos metu – tai matyti iš jos elgesio. Ji tampa labai balsingą, trinasi prie daiktų, kelia uodegą, guli ant žemės ir riečiasi. Kai kurios katės rujos metu gali net atsisakyti maisto.
Pats poravimasis gali vykti kelis kartus per kelias dienas. Po sėkmingo poravimosi patelę galima vežti namo. Nėštumas trunka apie 63-65 dienas, nors gali svyruoti nuo 60 iki 70 dienų.
Nėštumo priežiūra: kas laukia veisėjo
Nėščia bengalų patelė reikalauja ypatingos priežiūros. Pirmąsias kelias savaites pokyčiai gali būti neženklūs, bet apie trečią-ketvirtą savaitę jau matysite, kad pilvas pradeda apskręsti. Kai kurios katės nėštumo pradžioje gali turėti pykinimą, tapti mažiau aktyvios.
Mitybą reikia koreguoti – nėščiai katei reikia daugiau kalorijų ir baltymų. Geriausia maitinti specialiu aukštos kokybės maistu kačiukams arba nėščioms ir žindančioms katėms. Porcijas galima didinti palaipsniui, ypač nėštumo antroje pusėje. Kai kurios katės nėštumo pabaigoje valgo net tris kartus daugiau nei įprastai.
Apie savaitę prieš gimdymą patelė pradės ieškoti vietos lizdui. Paruoškite jai specialią dėžę – didelę, švarią, su minkštais paklotais. Dėžė turėtų būti raminoje, tyloje vietoje, kur katę niekas netrukdytų. Nors kai kurios katės ignoruoja paruoštą lizdą ir pasirenka savo vietą – spintą, lovą ar net skalbinių krepšį.
Gimdymas ir pirmosios dienos
Bengalų gimdymas paprastai vyksta sklandžiai – juk tai sveika, stipri veislė su laukinių protėvių genais. Tačiau visada reikia būti pasirengus komplikacijoms. Turėkite veterinaro telefono numerį po ranka, ypač jei tai pirmasis jūsų katės metas.
Gimdymas prasideda, kai katė tampa neramią, pradeda garsiai murkti arba miaukti, dažnai lanko tualetą. Temperatūra gali šiek tiek nukristi. Pirmasis kačiukas paprastai gimsta per kelias valandas nuo gimdymo pradžios. Kiti kačiukai gali gimti kas 15-30 minučių arba net kas kelias valandas.
Normalu, jei katė pati nukanda bambą, suvalgo placentą ir pradeda laižyti kačiuką. Tai stimuliuoja jo kvėpavimą ir kraujotaką. Tačiau jei matote, kad katė nekreipia dėmesio į naujagimį, jums reikės įsikišti – švelniai nuvalyti plėveles nuo nosies ir burnos, šiek tiek patrinti kačiuką švariu rankšluosčiu.
Vidutiniškai bengalų vedybos atsiveda 4-6 kačiukus, nors gali būti ir mažiau, ir daugiau. Svarbiausia – stebėti, ar visi kačiukai žinda. Silpnesnius gali reikėti papildomai šerti specialiu kačiukų pienu iš buteliuko.
Kačiukų auginimas: nuo gimimo iki naujų namų
Pirmosios dvi savaitės kačiukai yra visiškai priklausomi nuo motinos. Jie gimsta akli ir kurčiai, nieko nemato ir negirdi, tik jaučia šilumą ir kvapą. Akys atsiveria apie 7-12 dieną, ausys – šiek tiek vėliau. Per šį laikotarpį jūsų darbas – užtikrinti, kad motina būtų gerai maitinama ir turėtų ramybę.
Apie trečią savaitę kačiukai pradeda vaikščioti, tyrinėti aplinką. Tai nuostabus laikotarpis – matyti, kaip tie maži kamuoliukai tampa vis labiau koordinuotais ir smalsiais. Apie ketvirtą savaitę galima pradėti įpratinti prie kietojo maisto. Pradėkite nuo specialaus konservuoto maisto kačiukams, sumaišyto su šiek tiek vandens ar kačių pieno pakaito.
Socializacija prasideda labai anksti. Nuo trečios-ketvirtos savaitės kačiukus reikia imti į rankas, leisti jiems bendrauti su žmonėmis, pripratinti prie įvairių garsų ir situacijų. Gerai socializuoti bengalų kačiukai užaugs draugiški, nebaikštūs ir lengvai prisitaikantys.
Apie aštuntą savaitę kačiukai turėtų būti visiškai atjunkti nuo motinos pieno ir valgyti kietą maistą. Tai irgi laikas pirmiesiems skiepams. Dauguma veisėjų perduoda kačiukus naujiems šeimininkams apie 12-16 savaičių amžiaus. Iki to laiko kačiukai turėtų būti paskiepyti, iškirminuoti, pripratę prie tualeto dėžutės ir gerai socializuoti.
Genetika ir spalvų paveldėjimas
Bengalų genetika – tai atskirą pasaulį, kurį įdomu tyrinėti. Jei norite sėkmingai veisti, turite bent šiek tiek suprasti, kaip veikia spalvų ir raštų paveldėjimas.
Pagrindinė bengalų spalva – ruda (brown) – yra dominuojanti. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų yra rudas, didelė tikimybė, kad bent dalis kačiukų bus rudi. Sidabrinė spalva (silver) irgi dominuojanti, bet ji „užmaskuoja” pagrindinę spalvą, padarydama ją šviesesnę su sidabriniu atspalviu.
Sniego bengalai (snow) – tai recesyvinė savybė. Kad gautumėte sniego bengalų, abu tėvai turi nešioti šį geną. Sniego bengalai patys skirstomi į tris tipus: seal lynx point, seal mink ir seal sepia. Kiekvienas iš jų turi skirtingą genetinį pagrindą ir šiek tiek skiriasi išvaizda.
Mėlyna spalva bengaluose yra gana reta ir taip pat recesyvinė. Dėl to mėlynų bengalų veisimas yra sudėtingesnis ir reikalauja kruopštaus planavimo.
Raštas – dėmėtas ar marmuruotas – taip pat paveldimas pagal tam tikras taisykles. Dėmėtas raštas yra dominuojantis, marmuruotas – recesyvinis. Tai reiškia, kad du marmuruoti bengalai duos tik marmuruotus kačiukus, o du dėmėti gali duoti ir dėmėtų, ir marmuruotų, jei abu nešioja recesyvinį marmuruoto rašto geną.
Veisimo iššūkiai ir kaip su jais susidoroti
Veisimas nėra tik romantika ir mieli kačiukai. Tai sunkus darbas su savo iššūkiais. Vienas didžiausių – sveikatos problemos. Net kruopščiai testuojant tėvus, kartais pasitaiko netikėtumų. Kai kurie kačiukai gali gimti su defektais, kai kurie gali sirgti nepaisant visų atsargumo priemonių.
Finansinė pusė irgi nėra lengva. Kokybiškų veislinių gyvūnų įsigijimas kainuoja tūkstančius eurų. Pridėkite genetinius testus, veterinarines paslaugas, kokybišką maistą, parodas (jei norite gauti čempiono titulus), registracijas – išlaidos greitai auga. O dar reikia turėti erdvės – veisimui reikia bent kelių atskirų kambarių, kad galėtumėte atskirti kates, kai reikia.
Emocinis krūvis taip pat nemažas. Susigyvenate su kiekvienu kačiuku, o paskui reikia atsisveikinti. Kartais pasitaiko sunkių gimdymų, kai reikia skubiai vežti pas veterinarą. Kartais kačiukai neišgyvena. Tai skaudu, bet tai veisimo realybė.
Dar vienas iššūkis – atsakingų naujų šeimininkų paieška. Ne kiekvienas, kas nori bengalo, yra jam tinkamas. Bengalai – labai aktyvūs, reikalaujantys dėmesio, garsūs. Jie netinka žmonėms, kurie nori ramios, nepriekabios katės. Geras veisėjas kruopščiai atrenka pirkėjus, užduoda daug klausimų, kartais net atsisako parduoti, jei jaučia, kad žmogus nėra pasirengęs tokiam augintiniui.
Veisėjo atsakomybė ir ateities vizija
Veisimas – tai ne verslas, bent jau ne turėtų būti. Tai atsakomybė už veislės ateitį, už kiekvieno gimstančio kačiuko likimą. Geras veisėjas visada galvoja apie veislės gerovę, o ne tik apie pelną.
Tai reiškia, kad kartais reikia priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, jei katė turi sveikatos problemų, ją reikia išimti iš veisimo programos, net jei ji labai graži ir laimėjo daug titulų. Jei kažkuris kačiukas gimsta su defektu, jis turi būti parduotas kaip namų augintinis (su kastracija sutartimi) už žemesnę kainą arba net dovanojamas patikimiems žmonėms.
Geras veisėjas palaiko ryšį su visais, kam pardavė kačiukus. Jis visada pasirengęs konsultuoti, padėti, o jei šeimininkai dėl kokių nors priežasčių nebegali laikyti katės – pasiimti ją atgal. Niekas iš veisėjo kačiukų neturėtų patekti į prieglaudą.
Veisėjas taip pat nuolat mokosi, tobulėja, seka naujausias genetikos žinias, dalyvauja parodose ir seminaruose, bendrauja su kitais veisėjais. Bengalų veislė vis dar gana jauna, ji tebetobulinėja, ir kiekvienas atsakingas veisėjas prisideda prie šio proceso.
Veisiant bengalus, svarbiausia atminti, kad tai gyvūnai su savo poreikiais, jausmais, teise į orų gyvenimą. Jie nėra prekė ar pelno šaltinis. Jie yra gražūs, protingi, nuostabūs gyviai, kuriuos mes turime garbę auginti ir dalintis jais su pasauliu. Jei suprantate šią atsakomybę ir esate pasirengę jai – bengalų veisimas gali tapti neįtikėtinai prasmingu ir džiugiu užsiėmimu. Jei ne – geriau tiesiog mėgaukitės šiais nuostabiais gyvūnais kaip augintiniais, o veisimą palikite tiems, kurie tam tikrai pasirengę.
