Kai tortą su žvakutėmis keičia žuvis ar miltai ant galvos
Pagalvokite apie paskutinį gimtadienį, kurį šventėte. Tikriausiai buvo tortas, žvakutės, gal keletas balionų ir draugai, kurie sugiedojo tą pačią dainą, kurią visi žino, bet niekas tikrai nemoka giedoti gražiai. Tai atrodo taip universalu, tarsi gimtadienių šventimas visame pasaulyje atrodytų vienodai. Bet iš tikrųjų – visiškai ne. Kai kuriose šalyse gimtadienis yra tylus, beveik nepastebimas įvykis, kitose – tai triukšmingas, kelias dienas trunkantis reginys su ritualais, kurie mums atrodytų visiškai keisti. Štai kelionė po pasaulio gimtadienių tradicijas, kuri gali priversti jus pažvelgti į savo šventimą visiškai kitaip.
Europietiškos tradicijos: nuo miltų ant galvos iki ausies tampymo
Pradėkime nuo to, kas arčiau namų. Lietuva turi savo specifinę tradiciją – ausies tampymą. Kiek metų švenčiama, tiek kartų patraukiama už ausies. Tai skamba kaip švelnus priekabiavimas, bet kai jums sukanka keturiasdešimt, o aplink stovi entuziastingi giminaičiai – tai jau visai kitas reikalas. Ši tradicija, beje, egzistuoja ir Latvijoje, Estijoje, kai kuriose Lenkijos dalyse. Niekas tiksliai nežino, iš kur ji atsirado, bet viena teorija sako, kad tai simbolinis priminimas – klausyk, ką tau sako vyresni ir išmintingesni.
Škotijoje gimtadienio vaikas gali tikėtis visiškai kitokio „sveikinimo” – draugai jį pagauna ir pakelia aukštyn tiek kartų, kiek jam metų, plius dar vieną kartą „dėl laimės”. Tai vadinama „birthday bumps” ir, kaip galite įsivaizduoti, ne visada baigiasi elegantiškai. Kai kurie švenčiantieji prisipažįsta, kad tai labiausiai bijoma gimtadienio dalis.
Danijoje, jei žmogus sulaukia dvidešimt penkerių metų ir vis dar yra nevedęs ar netekėjusi, draugai ir šeima apipila jį arba ją cinamonu. Tiesiog išpila ant galvos. Jei sulaukiate trisdešimties ir esate vis dar vieniši – laukia pipirai. Ši tradicija kilusi iš XVI amžiaus, kai prieskonių pardavėjai daug keliaudavo ir neturėdavo laiko sukurti šeimos. Šiandien tai daroma su humoru, bet cinamonas plaukuose – tai ne tas aromatas, kurį norėtumėte nešioti visą dieną.
Azijoje gimtadienis – tai ne tik apie jus
Kinijoje tradicinis gimtadienis labai skiriasi nuo to, prie ko esame įpratę. Vietoj torto – ilgos makaronų sriuba. Ir tai nėra atsitiktinis pasirinkimas. Makaronai simbolizuoja ilgą gyvenimą, o jų valgymo taisyklė yra labai svarbi: negalima jų kirpti ar laužyti. Reikia suvalgyti visą makaroną vienu traukimu. Kuo ilgesnis makaronas, tuo ilgesnis gyvenimas. Kinų restoranai gimtadienio proga dažnai patiekia itin ilgus makaronus – kartais ilgesnius nei pusė metro. Tai reikalauja ne tik kantrybės, bet ir tam tikro atletiškumo.
Japonijoje gimtadieniai turi ypatingą kultūrinį kontekstą. Čia labai svarbus yra kanreki – šešiasdešimtasis gimtadienis. Japonų zodiakas turi šešiasdešimties metų ciklą, tad sulaukus šešiasdešimties, žmogus tarsi „atgimsta”. Tradiciškai švenčiantysis apsivelka raudonu kimonu ar raudona liemene – spalva, simbolizuojanti naują pradžią ir apsaugą nuo blogio. Šeima surengia didelę šventę, o jubiliatas simboliškai grįžta į vaikystę – tai garbingas, o ne gėdingas dalykas.
Indijoje gimtadienio tradicijos labai skiriasi priklausomai nuo regiono ir religijos, tačiau viena iš populiariausių – gimtadienio vaikas apsivelka naujais drabužiais ir neša saldumynus į mokyklą ar darbą, kad pavaišintų kitus. Čia logika apversta aukštyn kojomis, palyginti su Vakarų tradicija: ne tu gauni dovanas, o tu duodi. Tai gražus gestas, parodantis dėkingumą už tai, kad esi šalia žmonių, kurie tave myli.
Lotynų Amerika: gimtadienis kaip gyvenimo šventė
Meksikoje ir daugelyje Lotynų Amerikos šalių mergaičių penkioliktas gimtadienis – quinceañera – yra vienas svarbiausių gyvenimo įvykių. Tai ne šiaip gimtadienis, tai perėjimo į moterystę ceremonija, kuri dažnai kainuoja tiek, kiek vestuvės. Mergaitė apsivelka prabangią suknelę (tradiciškai rožinę ar baltą), vyksta mišios bažnyčioje, po to – didžiulė šventė su šokiais, specialiu vainiku, paskutiniu lėle (simbolizuojančia vaikystės pabaigą) ir pirmaisiais aukštakulniais. Šeimos kartais tauposi metų metus, kad galėtų surengti tinkamą quinceañerą. Kai kuriose šeimose tai svarbiau nei bet kokia kita šventė.
Brazilijoje gimtadienio tortas turi būti su daug spalvotų cukrinių puošmenų, o viena iš tradicijų – gimtadienio vaikas pirmasis įkanda į tortą prieš jį pjaustant. Bet svarbiausia brazilų gimtadienio dalis – tai muzika ir šokiai. Brazilai nesėdi prie stalo ir nevalgo torto tyliai. Jie šoka. Visą naktį. Jei gimtadienio šventė baigiasi prieš vidurnaktį, tai buvo nesėkminga šventė – bent jau brazilų standartais.
Argentinoje yra įdomi tradicija, susijusi su tortais: gimtadienio vaikas gauna „smash” – draugai stumia jo veidą į tortą. Tai vadinama mordida ir yra visiškai normalu. Jei jūs kada nors svečiavotės Argentinoje ir matėte žmogų su kremu ant nosies ir skruostų – dabar žinote kodėl. Patarimas tiems, kurie planuoja švęsti Argentinoje: dėvėkite senus drabužius.
Afrikos tradicijos: bendruomenė svarbiau už individualumą
Ganos tradicijoje, ypač tarp Akan tautos, gimtadienio rytą vaikas gauna specialų patiekalą – oto, pagamintą iš saldžiųjų bulvių ir kiaušinių. Tai ne šiaip pusryčiai – tai ritualinis maistas, simbolizuojantis augimą ir klestėjimą. Šeima susirenka anksti ryte, dar prieš darbą ir mokyklą, ir kartu valgo. Tai labai šeiminis, intymus momentas, kuris vėliau gali peraugti į didesnę šventę.
Nigerijoje, tarp Joruba tautos, gimtadienis yra proga parodyti bendruomenei, kad tu klesti. Šventės metu švenčiantysis dovanoja maistą ir gėrimus visiems svečiams – kuo dosniau, tuo geriau. Čia nėra tokio dalyko kaip „per daug svečių”. Kuo daugiau žmonių ateina, tuo labiau esi gerbiamas. Tai visiškai priešinga logika nei daugelyje Vakarų šalių, kur gimtadienis yra artimų draugų reikalas.
Šiaurės Amerikos keistenybės ir Kanados tradicija su sviestu
Kanadoje, ypač Naujosios Škotijos provincijoje, yra tradicija, apie kurią daugelis kanadiečių pačių nežino, kol nesusiduria su ja pirmą kartą: gimtadienio vaiko nosis ištepama sviestu. Taip, sviestu. Tradicija atkeliavo iš Škotijos imigrantų ir reiškia, kad „išteptam” žmogui pasiseks – jis bus per slidus, kad nelaimė jį pagautų. Tai skamba kaip pasiteisinimas tyčiotis iš žmogaus, bet iš tikrųjų tai daroma su meile ir juoku.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gimtadieniai yra labai komercializuoti – tai faktas, kurį patys amerikiečiai pripažįsta. Teminės šventės, nuomojami šokių saliai, profesionalūs animatoriai, instagramiški tortai, kurie kainuoja daugiau nei kai kurių šalių mėnesio atlyginimas. Tačiau yra ir viena nuoširdi tradicija: „Sweet Sixteen” – šešioliktasis gimtadienis, ypač mergaitėms. Tai didelis socialinis įvykis, kartais transliuojamas per televiziją (prisiminkite realybės šou „My Super Sweet 16”). Šešiolika metų Amerikoje reiškia vairuotojo pažymėjimą, o tai – laisvė.
Neįprastos tradicijos, apie kurias mažai kas žino
Egipte senovinėse tradicijose gimtadienis buvo švenčiamas tik karaliams ir faraonams – paprastiems žmonėms tai nebuvo svarbu. Šiuolaikiniame Egipte gimtadieniai švenčiami panašiai kaip Vakaruose, tačiau religiniai aspektai vaidina svarbų vaidmenį. Musulmoniškose šeimose gimtadienis dažnai prasideda malda ir dėkingumu Dievui.
Vietname tradiciškai gimtadieniai nebuvo švenčiami individualiai – svarbiau buvo Naujieji metai (Tết), kai visi kartu „pasensta” vieneriais metais. Tai kolektyvinė tradicija: visi šalyje švenčia savo simbolinį gimtadienį tuo pačiu metu. Šiuolaikiniame Vietname individualūs gimtadieniai tampa vis populiaresni, ypač tarp jaunimo, tačiau Tết vis dar išlieka svarbiausia šventė.
Izraelyje yra tradicija, kuri vaikams patinka labiau nei bet kas kitas: gimtadienio vaikas sėda ant kėdės, o draugai ir šeima kelia jį aukštyn tiek kartų, kiek jam metų. Tai panaši į škotišką tradiciją, tik daroma su didesniu entuziazmu ir dažnai su muzika. Kai kuriose šeimose prie to pridedamas dar vienas pakėlimas „dėl laimės” ir dar vienas „dėl sveikatos” – taip sulaukus trisdešimties galite būti pakelti trisdešimt du kartus.
Ko galime pasimokyti iš pasaulio gimtadienių ir kaip padaryti savąjį įsimintinesnį
Žiūrint į visas šias tradicijas, galima pastebėti įdomų dalyką: gimtadienis visur yra svarbus, bet dėl skirtingų priežasčių. Vakaruose tai dažnai apie individą – tu esi svarbus, tu gauni dovanas, tau dainuojama. Rytų kultūrose tai labiau apie bendruomenę ir dėkingumą. Lotynų Amerikoje tai apie perėjimą ir augimą. Afrikoje – apie dosnumą ir bendruomenės stiprinimą.
Jei norite padaryti savo gimtadienį įsimintinesnį, štai keletas idėjų, pasiskolintų iš pasaulio tradicijų:
- Pabandykite indišką tradiciją – vietoj to, kad lauktumėte dovanų, atnešite saldumynus į darbą ar mokyklą. Tai keičia perspektyvą ir sukuria tikrai gerą nuotaiką.
- Pagaminkite kinišką ilgų makaronų sriubą – tai skanu, simboliška ir visiškai skiriasi nuo torto. Jei turite vaikų, jie tikrai mėgs šį iššūkį.
- Surenkite „dosnumo gimtadienį” pagal Nigerijos tradiciją – pakviesite daugiau žmonių nei įprastai ir pasirūpinsite maistu bei gėrimais. Tai gali atrodyti brangiau, bet jausmas yra nepakartojamas.
- Japonų kanreki idėja puikiai tinka šešiasdešimtmečiams – surenkite šventę, kurioje jubiliatas simboliškai „atgimsta” ir pradeda naują gyvenimo etapą. Tai suteikia gilesnę prasmę nei paprastas tortas.
Galiausiai, galbūt svarbiausia pamoka iš visų šių tradicijų yra ta, kad gimtadienis nėra tik kalendorinis įvykis. Tai proga sustoti ir pagalvoti – apie tai, kiek nuėjai, apie žmones, kurie yra šalia, apie tai, ko nori iš ateinančių metų. Nesvarbu, ar jūsų nosis bus ištepama sviestu, ar ant galvos bus pilamas cinamonas, ar tiesiog sėdėsite su artimiausiais žmonėmis ir valgysite tą patį tortą, kurį valgėte kiekvienais metais. Svarbiausia yra tai, kad kažkas prisimena, jog šiandien yra jūsų diena. Ir tai, kad pasaulyje yra tiek daug skirtingų būdų tai paminėti, tik parodo, kaip kūrybingai žmonės gali išreikšti tą pačią paprastą mintį: esi svarbus, džiaugiamės, kad esi čia.
