Kai vokiečių inžinerija susiduria su realybe
Opel automobiliai Lietuvoje yra gana populiarūs – juos mėgsta ir dėl prieinamesnės kainos, ir dėl gana solidaus vokiško įvaizdžio. Tačiau kaip ir bet kuris automobilis, Opel turi savo silpnąsias vietas. Per daugelį metų šie automobiliai spėjo užsidirbti ir gerą, ir ne tokį gerą vardą. Viena vertus, tai patikimi kasdieniai automobiliai, kita vertus – tam tikri modeliai ir varikliai garsėja specifinėmis problemomis, kurios gali nemažai pakenkti piniginei.
Pažvelgus į autoservisų statistiką ir automobilininkų forumus, galima pastebėti, kad kai kurios Opel klaidos kartojasi itin dažnai. Žinoma, daug priklauso nuo konkretaus modelio, gamybos metų ir to, kaip automobilis buvo prižiūrimas. Bet yra keletas problemų, kurios persekioja šią markę kaip prakeikimas. Apie jas ir pakalbėsime išsamiau.
Variklio problemos, kurios kainuoja brangiai
Pradėkime nuo pačios širdies – variklio. Opel yra naudojęs įvairius variklius, tačiau kai kurie iš jų tapo tikrais galvos skausmo šaltiniais. Ypač daug problemų kelia 1.6 ir 1.8 litro benzininiai varikliai, kurie buvo montuojami į Astra, Zafira ir Vectra modelius. Šie varikliai garsėja alyvos nuotėkiais, dažnai dėl blogai suprojektuotų sandariklių.
Viena dažniausių problemų – variklio galvutės tarpinės gedimas. Tai ypač būdinga senesniems modeliams, pagamintiems iki 2010 metų. Simptomas paprastas – automobilis pradeda perkaisti, atsiranda balta dūmų iš išmetimo sistemos, alyva maišosi su aušinimo skysčiu. Remontas nėra pigus – tarpinės keitimas kartu su galvutės frezavimu gali kainuoti nuo 400 iki 800 eurų.
Dyzeliniai varikliai taip pat turi savo problemų. 1.7 CDTI variklis, kuris buvo labai populiarus, kenčia nuo EGR vožtuvo užsikimšimo. Tai veda prie variklio galios praradimo, padidėjusio degalų suvartojimo ir galiausiai – brangaus remonto. Daugelis automobilininkų rekomenduoja reguliariai valyti EGR vožtuvą arba net jį programiškai išjungti, nors pastarasis variantas nėra visiškai legalus.
Pavarų dėžės, kurios mėgsta staigmenas
Automatinės pavarų dėžės Opel automobiliuose – tai atskira istorija. Ypač daug problemų kelia AF40 tipo automatinė dėžė, kuri buvo montuojama į įvairius modelius nuo 2000 iki 2010 metų. Ši dėžė garsėja staigiais trūkčiojimais, sunkiu pavarų įsijungimu ir galiausiai – visiška gedimo.
Problema dažnai slypi hidrotransformatorių ir valdymo bloke. Simptomas būna toks – automobilis važiuojant staiga praranda pavarą, atsiranda keisti garsai, pavarų dėžė nebeįsijungia į tam tikras pavaras. Remontas? Pasiruoškite išleisti nuo 1000 iki 2500 eurų, priklausomai nuo gedimo masto. Daugelis savinininkų renkasi naudotą pavarų dėžę, bet tai taip pat loterija.
Mechaninės pavarų dėžės paprastai patikimesnės, tačiau ir jos turi savo silpnųjų vietų. F40 tipo dėžė, naudojama naujesnėse Astrose ir Zafiroje, kartais kenčia nuo sinchronizatorių susidėvėjimo. Tai reiškia, kad pavarų įjungimas tampa sunkus, girdisi girgždėjimas. Laimei, tai ne toks brangus remontas kaip automatinės dėžės atveju.
Elektronika ir jos kaprizai
Šiuolaikiniai Opel automobiliai prigrūsti elektronikos, o tai reiškia – daugiau dalykų, kurie gali sugedti. Viena dažniausių problemų – variklio valdymo bloko klaidos. Ypač tai būdinga modeliams po 2010 metų. Automobilis staiga gali įjungti „Check Engine” lemputę, sumažinti galią arba net visai neužsivesti.
Dažnai problema slypi ne pačiame valdymo bloke, o jutikliuose. Deguonies jutikliai, oro srauto matuokliai, padėties jutikliai – visa tai gali generuoti klaidas. Diagnostika čia būtina, nes spėlioti, kuris jutiklis sugedo, galima labai ilgai ir brangiai. Gera žinia ta, kad daugelį jutiklių galima pakeisti santykinai nebrangiai – nuo 50 iki 200 eurų.
Kita dažna elektronikos problema – langų pakėlimo mechanizmai. Tai gali skambėti juokingai, bet daugelis Opel savininkų susiduria su tuo, kad langai tiesiog nustoja veikti. Problema dažniausiai slypi varikliukuose arba jungikliuose. Remontas paprastai nėra brangus, bet erzinantis, ypač žiemą.
Pakabos sistemos silpnosios vietos
Opel pakaba nėra pati ilgiausiai gyvenanti. Ypač tai būdinga modeliams, kurie važinėja mūsų keliais – o jie, kaip žinome, nėra šveicariškai lygūs. Priekinės pakabos stabilizatoriaus įvorės dyla labai greitai – kartais jau po 30-40 tūkstančių kilometrų. Tai girdėsite kaip beldimą važiuojant per duobę.
Amortizatoriai taip pat nėra amžini. Daugelis savininkų pastebi, kad po 80-100 tūkstančių kilometrų automobilis pradeda „šokinėti” ant bangų, blogai laikosi kelio. Amortizatorių komplekto keitimas kainuoja nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo modelio ir pasirinktos dalių kokybės.
Vairo trauklės taip pat priklauso prie dažnai keičiamų dalių. Jos guminis dangtelis praranda sandarumą, į vidų patenka dulkės ir purvas, ir trauklė pradeda „žaisti”. Tai jaučiama kaip neaiškus vairo judėjimas, automobilis blogiau reaguoja į vairo sukimus. Vienos trauklės keitimas kainuoja apie 80-150 eurų, bet dažnai reikia keisti abi.
Šildymo ir vėsinimo sistemos iššūkiai
Žiemą šalta, vasarą karšta – ir Opel automobiliai kartais turi problemų su tuo susitvarkyti. Klimato kontrolės sistemos gali sukelti nemažai galvos skausmo. Viena dažniausių problemų – kondicionieriaus kompresorius. Jis tiesiog nustoja veikti, dažnai dėl sandariklių susidėvėjimo arba vidinio gedimo.
Kompresoriaus keitimas – tai brangu. Pasiruoškite išleisti nuo 400 iki 800 eurų už naują kompresorių su montavimu ir sistemos užpildymu. Kai kurie renkasi atnaujintus kompresorius, kurie kainuoja šiek tiek pigiau, bet garantija paprastai trumpesnė.
Šildymo sistema taip pat turi savo problemų. Salono šildytuvo radiatorius gali pradėti tekėti, ir tai – tikras košmaras. Kodėl? Nes daugelyje Opel modelių, kad pasiektumėte šį radiatorių, reikia išmontuoti beveik visą prietaisų skydelį. Darbo valandų skaičius gali siekti 6-8, o tai reiškia nemažą sąskaitą už darbą, net jei pati detalė kainuoja tik apie 50-80 eurų.
Kuro sistemos ir įpurškimo problemos
Dyzeliniai Opel varikliai turi specifinių problemų su kuro sistema. Ypač tai būdinga Common Rail tipo įpurškimo sistemoms. Purkštukai užsikemša, pradeda blogai įpurkšti kurą, o tai veda prie variklio galios praradimo, padidėjusio dūmingumo ir netolygaus darbo.
Vieno purkštuko valymas ar keitimas gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų, o jei reikia keisti visus keturis – suma tampa įspūdinga. Problema ta, kad dažnai purkštukų valymas duoda tik laikinį efektą, ir po kelių tūkstančių kilometrų problema grįžta.
Aukšto slėgio siurblys – dar viena silpna vieta dyzeliniuose varikliuose. Kai jis pradeda gesti, automobilis gali visai neužsivesti arba užsivesti ir iškart užgesti. Naujas siurblys kainuoja nuo 500 iki 1500 eurų, priklausomai nuo modelio. Yra galimybė remontuoti, bet ne visi servisai tai daro.
Benzininiuose varikliuose dažniau problemų kyla su kuro siurbliu, kuris yra bake. Jis tiesiog nustoja tiekti kurą reikiamu slėgiu, ir automobilis pradeda „spjaudytis”, praranda galią arba visai neužsiveda. Laimei, kuro siurblio keitimas nėra toks brangus – apie 150-300 eurų su darbu.
Ką daryti prieš perkant naudotą Opel
Jei planuojate pirkti naudotą Opel automobilį, yra keletas dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirma, būtinai patikrinkite variklio būklę. Pasižiūrėkite, ar nėra alyvos nuotėkių, ar variklis dirba tolygiai, ar nėra keistų garsų. Jei įmanoma, padarykite kompresijos matavimą – tai daug pasako apie variklio būklę.
Antra, išbandykite pavarų dėžę. Jei tai automatinė dėžė, atkreipkite dėmesį, ar pavarų perjungimas yra sklandus, ar nėra trūkčiojimų, ar neužsidega jokie perspėjimo ženklai. Mechaninėje dėžėje pavarų įjungimas turėtų būti lengvas ir tylus.
Trečia, būtinai padarykite kompiuterinę diagnostiką. Net jei „Check Engine” lemputė nedega, sistemoje gali būti išsaugotų klaidų, kurios daug pasako apie automobilio būklę ir galimas problemas. Gera diagnostika kainuoja apie 20-30 eurų, bet gali sutaupyti tūkstančius.
Ketvirta, patikrinkite pakabą. Važiuodami bandomuoju važiavimu, atkreipkite dėmesį į bet kokius beldimus, girgždėjimus ar neįprastus garsus. Pasukite vairą iki galo į abi puses ir pasiklausykite – ar nėra cypimo ar kitų garsų. Tai gali reikšti susidėvėjusias vairo traukles ar kitus pakabos elementus.
Penkta, nepamirškite patikrinti kondicionieriaus. Įjunkite jį ir pasižiūrėkite, ar iš ventiliacijos grotų eina šaltas oras. Jei ne – tai gali reikšti brangų remontą. Taip pat patikrinkite, ar šildymas veikia tinkamai – užveskite variklį, palaukite, kol jis įšils, ir įjunkite šildymą. Turėtų eiti karštas oras.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – nebijokite paprašyti automobilio istorijos. Ar buvo reguliariai keičiama alyva? Ar buvo daromi kiti techniniai aptarnavimai? Automobilis su pilna aptarnavimo istorija visada yra geresnis pasirinkimas nei tas, kurio praeitis neaiški. Taip pat verta patikrinti, ar automobilis nebuvo daužtas – tai galima padaryti per įvairias internetines duomenų bazes.
Kaip išvengti brangių remontų ateityje
Turėdami Opel automobilį, galite nemažai padaryti, kad išvengtumėte brangių remontų. Svarbiausia – reguliarus techinis aptarnavimas. Alyva turi būti keičiama laiku, geriau net dažniau nei rekomenduoja gamintojas. Ypač tai aktualu dyzeliniams varikliams – vietoj rekomenduojamų 30 tūkstančių kilometrų, keiskite kas 15-20 tūkstančių. Tai pratęs variklio gyvavimą ir sumažins problemų tikimybę.
Filtrai – tai dar viena svarbi dalis. Oro filtras, kuro filtras, alyvos filtras – visi jie turi būti keičiami reguliariai. Užsikimšęs oro filtras gali padidinti degalų suvartojimą ir sumažinti variklio galią. Užsikimšęs kuro filtras gali sugadinti brangius kuro sistemos komponentus.
Aušinimo skysčio būklė taip pat svarbi. Jį reikia keisti kas 2-3 metus, nes senesnis skystis praranda savo savybes ir gali sukelti koroziją. Tai ypač svarbu, jei norite išvengti galvutės tarpinės problemų.
Jei turite dyzelinį variklį, verta periodiškai važiuoti greitkeliais didesniu greičiu. Tai padeda išvalyti DPF filtrą ir EGR vožtuvą. Nuolatinis važinėjimas mieste mažu greičiu – tai greičiausias kelias į brangius remontus.
Ir dar vienas svarbus dalykas – neignoruokite mažų problemų. Jei pastebėjote keistą garsą, vibraciją ar bet kokį kitą neįprastą automobilio elgesį – nedelsdami važiuokite į servisą. Maža problema, kurią ignoruojate, gali virsti didele ir brangia problema. Pavyzdžiui, laiku nepakeista stabilizatoriaus įvorė gali sugadinti stabilizatoriaus svirtelę, o tai jau brangiau. Arba ignoruojamas variklio perkaitimas gali vesti prie galvutės tarpinės gedimo.
Opel automobiliai nėra nei geriausi, nei blogiausi rinkoje. Jie turi savo problemų, bet žinant, ko tikėtis ir tinkamai prižiūrint automobilį, galima išvengti daugelio nemalonumų. Svarbiausia – būti budriems, neignoruoti įspėjamųjų ženklų ir reguliariai atlikti techninį aptarnavimą. Tada jūsų Opel tarnaus ilgai ir patikimai, nepaversdamas jūsų gyvenimo nuolatine kelione į autoservisą.
