Kodėl tapetai atsipalaiduoja ir kas dažniausiai būna kaltas
Tapetų klijavimas atrodo kaip paprasta užduotis – išsiraitai rulonėlį, užtepai klijų, priklijuoji prie sienos ir viskas. Bet realybėje tai viena iš tų namų remonto darbų, kur smulkmenos lemia viską. Viena mažytė klaidelė, ir po kelių savaičių kampai pradeda atsikelti, siūlės atsiskiria arba dar blogiau – po tapetais atsiranda pūslių kaip ant blyno.
Daugelis žmonių mano, kad problema slypi pačiuose tapetuose ar klijuose, bet tiesą sakant, devyniais atvejais iš dešimties kaltas netinkamas pasiruošimas arba technologijos pažeidimas. Tapetų klijavimas – tai ne tik mechaninis darbas, bet ir tam tikra chemija, fizika, net psichologija (ypač kai nervai ima šėlti prie penkto ruloną).
Labiausiai juokinga tai, kad daugelis klaidų kartojasi iš kartos į kartą. Žmonės skaito forumus, žiūri vaizdo įrašus, bet vis tiek daro tas pačias klaidas, kurias darė jų tėvai ir seneliai. Gal todėl, kad atrodo per paprasta? O gal tiesiog nenorime tikėti, kad tikrai reikia laukti, kol sienos išdžius, arba kad gruntas tikrai yra būtinas?
Sienos paruošimas: kai tingumas atsiriekia dvigubai
Pati didžiausia ir dažniausia klaida – netinkamai paruošta siena. Žmonės dažnai galvoja: „Ogi siena atrodo gana lygi, kam čia dar kažką daryti?” Ir štai čia prasideda visos bėdos. Sena dažų danga, dulkės, riebalai, smulkios įtrūkimai – visa tai tampa tikromis minomis po naujais tapetais.
Ypač pavojinga klijuoti tapetus ant senų tapetų. Taip, yra žmonių, kurie tai daro. Motyvacija paprasta – kam lupti, jei ir taip laiko? Problema ta, kad seni tapetai gali atsikelti nuo sienos bet kada, ir kartu pasiims naujuosius. Be to, seni tapetai gali turėti savo faktūrą, kuri persimuš pro naujuosius, ypač jei tie plonesni.
Kita dažna problema – neužgruntuota siena. Gruntas nėra prabanga ar priedas, kurį galima praleisti. Tai būtinybė. Gruntas sumažina sienos sugeriamumo gebą, sustiprina paviršių ir pagerina klijų sukibimą. Be grunto klijai per greitai įsigers į sieną arba atvirkščiai – negalės normaliai prisikabinti prie per lygaus paviršiaus.
Dar vienas dalykas – drėgmė sienose. Jei sienos neseniai tinkuotos ar šlapia patalpa, klijuoti tapetus kategoriškai negalima. Drėgmė po tapetais sukurs idealias sąlygas pelėsiams augti. O kai po gražiais tapetais prasideda juodi dėmai – tai jau ne kosmetinė, o sveikatos problema.
Klijų pasirinkimas ir paruošimas: ne visi klijai vienodi
Daugelis žmonių perka pirmus pasitaikiusius klijus arba tiesiog pigiausius. Paskui stebisi, kodėl tapetai nelaiko arba kodėl ant šviesių tapetų atsiranda geltonų dėmių. Klijų pasirinkimas priklauso nuo tapetų tipo – popieriniai tapetai reikalauja vieno tipo klijų, viniliniai kito, o sunkiems tekstiliniams reikia dar stipresnių.
Labai dažna klaida – netinkamai paruošti klijai. Ant pakuotės parašyta, kiek vandens pilti, kaip maišyti, kiek laukti. Bet žmonės dažnai improvizuoja: įpila „apytiksliai”, išmaišo greitai ir iš karto pradeda tepti. Rezultatas – klijai netolygūs, su gumulėliais, per skystos arba per tirštos konsistencijos. Per skystuose klijuose per mažai rišamųjų medžiagų, per tiršti klijai blogai pasiskirsto ir sukuria netolygumus.
Dar viena problema – klijų senumas. Jei pakuotė buvo atidaryta prieš metus ir laikyta drėgnoje vietoje, klijai gali būti sugadinti. Jie gali prarasti savo savybes arba net supelėti. Taupymas ant klijų – tai taupymas ant degtukų. Gerų klijų pakuotė kainuoja keliolika eurų, o perdarinėti visą kambarį kainuos šimtus.
Ir dar vienas dalykas – klijų kiekis. Vieni tepa per daug, kiti per mažai. Per daug klijų – tapetai slysta, sunku juos sulyginti, o pertekliai išlenda pro siūles. Per mažai klijų – tapetai nelaiko, ypač kampuose ir kraštuose. Reikia auksinio vidurio, o jį rasti galima tik laikantis gamintojo rekomendacijų.
Temperatūra ir vėdinimas: kodėl negalima skubėti
Čia prasideda tikrai įdomios istorijos. Žmonės užsidega entuziazmu, nuklija tapetus ir iš karto atidaro langus, kad greičiau džiūtų. Arba priešingai – klijuoja karštą vasaros dieną, kai patalpa kaip pirtyje. Abi situacijos veda į katastrofą.
Tapetams džiūstant reikia stabilios temperatūros ir be skersvėjų. Idealiai – apie 18-20 laipsnių. Jei per šalta, klijai per lėtai džiūsta ir gali pradėti pelėti. Jei per karšta – klijai džiūsta per greitai ir netolygiai, todėl tapetai traukiasi, siūlės atsiskiria, kampai atsilupa.
Skersvėjis – tai tapetų priešas numeris vienas. Kai oras juda, viena sienos dalis džiūsta greičiau nei kita. Rezultatas – deformuotos tapetai, atsiskyrę kampai, pūslės. Todėl klijuojant reikia uždaryti langus ir duris, išjungti kondicionierius ir ventiliatorius. Taip, bus karšta ir nejauku, bet tai būtina.
Dar viena klaida – bandymas paspartinti džiūvimą šildytuvais ar fenu. Tai absoliučiai negalima daryti. Dirbtinis šildymas sukuria netolygų džiūvimą, o tai garantuotai sugadins rezultatą. Tapetams reikia duoti laiko išdžiūti natūraliai – paprastai tai užtrunka 24-48 valandas.
Matavimas ir pjaustymas: septynis kartų matuok
„Septynis kartus matuok, vieną kartą pjauk” – ši patarlė kaip tik apie tapetų klijavimą. Bet žmonės dažnai matuoja „akimis” arba prideda per mažą atsargą. Paskui paaiškėja, kad rulonas per trumpas, o pirkti naują dėl dešimties centimetrų kaip ir gaila.
Klijuojant tapetus su raštais, reikia skaičiuoti raportą – tai pasikartojantis rašto elementas. Jei to nedarysi, raštas nesustos, ir siena atrodys kaip nesėkmingai sudėtas dėlionė. Raportas paprastai nurodomas ant rulono etiketės, bet daugelis į tai nekreipia dėmesio. Rezultatas – daug atliekų ir nesusijungiantis raštas.
Dar viena problema – netiesus pjaustymas. Jei pjauni „ant rankos” be liniuotės ir normalaus peilio, kraštas bus nelygus. Paskui tas nelygumas matysis siūlėje, ypač jei tapetai vienspalviai ar šviesūs. Reikia naudoti gerą metalinę liniuotę ir aštrų peilį. Atšipęs peilis neperkerpa tapetų, o juos drasko.
Ir dar – kampų problema. Daugelis bando vienu gabalu apklijuoti kampą, ypač jei jis išorinis. Tai klaida. Kampuose tapetai turėtų persidengti nedaug arba būti supjaustyti ir sulipinti. Priešingu atveju kampas greitai pradės atsikelti, nes ten tapetai labiausiai įtempti.
Klijavimo technika: kodėl svarbu dirbti metodiškai
Daugelis žmonių pradeda klijuoti nuo lango ar durų, bet tai ne visada teisinga. Geriausia pradėti nuo kampo, kuris labiausiai matomas, arba nuo lango, jei tapetai su ryškiu raštu. Bet svarbiausia – pirmą juostą priklijuoti griežtai vertikaliai. Tam reikia naudoti gulsčiuką arba pieštuku nubrėžti vertikalią liniją.
Jei pirmoji juosta bus kreiva, visos kitos bus kreivos, nes klijuojame orientuodamiesi į ankstesnę. Ir tas kreivumas kaupsis kaip sniego gniūžtė. Gale gali paaiškėti, kad paskutinė juosta neatitinka pirmosios, ir tarpas arba persidengimas bus akivaizdus.
Kita dažna klaida – netolygus klijų tepimas. Vieni tepa tik viduryje, kiti pamiršta kampus. Ypač svarbu gerai ištepti kraštus ir kampus – būtent ten tapetai dažniausiai atsipalaiduoja. Kai kurie tapetai reikalauja tepti tik sieną, kiti – tik tapetus, dar kiti – abu paviršius. Tai būtina patikrinti instrukcijoje.
Oro burbulų pašalinimas – tai atskira istorija. Daugelis žmonių šluosto tapetus šlapia skudurėle arba rankomis. Geriau naudoti specialų guminį volelį ar plastmasinį glaistyklę. Judėti reikia nuo vidurio į šonus ir nuo viršaus į apačią, išstumianti orą ir perteklinius klijus. Bet negalima per stipriai spausti – galima išspausti per daug klijų arba pažeisti tapetų paviršių.
Siūlių apdorojimas: detalės, kurios išduoda mėgėją
Profesionalus darbas nuo mėgėjiško dažniausiai skiriasi būtent siūlėmis. Jei siūlės akivaizdžios, persidengusios arba atsiskyrę – darbas atrodo nekokybiškas, net jei tapetai brangūs ir gražūs.
Viena dažniausių klaidų – per didelis persidengimas. Kai kurie žmonės mano, kad geriau persidengti daugiau, kad tikrai neatsiskirtų. Bet persidengimas sukuria storesnę vietą, kuri matosi, ypač šviečiant šonui. Be to, dvigubas tapetų sluoksnis gali skirtingai džiūti ir deformuotis.
Idealus variantas – siūlė „sandūra”, kai dvi juostos susiliečia krašteliais be tarpo ir be persidengimo. Bet tai pasiekti nelengka, reikia tikslaus matavimo ir klijavimo. Jei tapetai džiūdami šiek tiek traukiasi (o daugelis traukiasi), gali atsirasti plonas tarpas. Todėl kai kurie meistrai daro minimalų, apie 1-2 mm persidengimą.
Siūlių voleliavimas – dar viena svarbi detalė. Po to, kai priklijavai juostą, siūles reikia atskirai pervoleliuoti specialiu siaurų voleliuku. Tai užtikrina, kad krašteliai gerai priklibtų. Bet čia reikia jausti ribą – per stiprus spaudimas gali išspausti klijus arba pažeisti tapetų kraštą.
Jei klijai išlenda pro siūles (o jie dažnai išlenda), juos reikia nedelsiant pašalinti švariu drėgnu kempinėliu. Jei klijai išdžius ant tapetų paviršiaus, gali likti matomi dėmai, ypač ant matinių ar tekstūrinių tapetų. Kai kurie klijai džiūdami tampa blizgūs, ir tai labai matosi.
Kai kažkas nutiko ne taip: kaip taisyti klaidas
Net ir kruopščiai dirbant, kartais kažkas nutinka ne pagal planą. Gera žinia ta, kad daugelį klaidų galima ištaisyti, jei pastebėti laiku. Bloga žinia – kai kurios klaidos tampa akivaizdžios tik po kelių dienų ar net savaičių.
Jei pastebėjai oro burbulą po jau priklijuotais tapetais, dar ne viskas prarasta. Kol klijai neišdžiūvo, galima atsargiai atitraukti tą vietą, išlyginti ir vėl priklijuoti. Jei klijai jau išdžiūvo, galima švirkštu įšvirkšti šiek tiek skystų klijų po tapetais, paskui išlyginti ir prispausti.
Kai kampai ar kraštai pradeda atsikelti, daugelis žmonių bando juos priklijuoti bet kokiais klijais – net PVA ar „Momentu”. Tai klaida. Reikia naudoti tuos pačius klijus, kuriais klijuoti tapetai, arba specialius klijus kampams ir kraštams. Prieš klijuojant reikia šiek tiek sudrėkinti ir sieną, ir tapetų galinę pusę, palaukti minutę, paskui priklijuoti ir gerai prispausti.
Jei tapetai per daug traukiasi džiūdami ir tarp juostų atsiranda tarpai, situacija sudėtingesnė. Siaurus tarpus galima bandyti užmaskuoti specialia tapetiniu tušinuku ar dažais, parinkus spalvą. Platesnius tarpus taisyti sunku – gali tekti perlipinti problemines juostas.
Kai po tapetais atsiranda pelėsių, padėtis rimta. Paprastai tai reiškia, kad buvo klijuota ant drėgnos sienos arba patalpoje per didelė drėgmė. Tokiu atveju tapetus reikia nuimti, sieną išvalyti nuo pelėsių specialiais preparatais, išdžiovinti, gruntuoti ir tik tada klijuoti iš naujo. Klijuoti naujus tapetus ant pelėsių – tai tik laikinas sprendimas, problema grįš.
Ką tikrai verta žinoti prieš imantis darbo
Tapetų klijavimas nėra raketų mokslas, bet tai ir ne toks paprastas darbas, kaip gali atrodyti. Pagrindinė problema – žmonės nevertina pasiruošimo etapo ir neskuba. Norisi greičiau pamatyti rezultatą, todėl praleidžiamos svarbios procedūros: gruntuojamas, džiovinimas, tikslus matavimas.
Jei nusprendei klijuoti pats, skirkite pakankamai laiko. Vieno vidutinio kambario apklijavimas gali užtrukti visą dieną, jei dirbi pirmą kartą. Nepamirškite, kad reikia laiko pasiruošimui, o po klijavimo dar 1-2 dienas patalpą negalima naudoti normaliai – negalima vėdinti, keisti temperatūros, liesti sienas.
Įrankiai irgi svarbūs. Nebandykite klijuoti su virtuviniu peiliu ir skudurėliu. Minimalus rinkinys: geras peilis su keičiamais ašmenimis, metalinė liniuotė, gulsčiukas arba lazerinis nivelyras, guminis volelis, plastmasinė glaistyklė, kibiras klijams, teptukas ar volelis klijams tepti, kempinė pertekliams šalinti.
Ir pats svarbiausias patarimas – jei abejoji savo gebėjimais, geriau pasikvieskite profesionalą bent konsultacijai. Kartais geriau sumokėti už darbą, nei pirkti tapetus antrą kartą ir taisyti sugedusias sienas. Ypač jei tapetai brangūs arba sienos problemiškos. Profesionalas per dieną padarys tai, kas mėgėjui užtruktų savaitgalį, ir rezultatas bus nepalyginamai geresnis.
Tapetai gali tarnauti 10-15 metų, jei priklijuoti teisingai. Arba pradėti lupti po kelių mėnesių, jei padaryta su klaidomis. Pasirinkimas tavo – ar skirti kelias papildomas valandas pasiruošimui ir kruopščiam darbui, ar po metų vėl lipti ant kopėčių su klijais ir naujais tapetais.
