Kodėl automobilio dažų kodas yra svarbesnis nei galvojate
Kiekvienam automobilių savininkui anksčiau ar vėliau tenka susidurti su nemalonumu – įbrėžimu, įduba ar tiesiog nudilusia dažų danga. Ir štai čia prasideda tikrasis galvosūkis: kaip rasti tiksliai tokią pačią spalvą, kokia buvo gamykloje? Juk niekas nenori, kad automobilis atrodytų kaip margutis po netikslios spalvos parinkimo.
Čia ir ateina į pagalbą dažų kodas – unikalus skaičių ir raidžių derinys, kuris tiksliai nusako jūsų automobilio spalvą. Tai tarsi automobilio DNR spalvų pasaulyje. Gamykla kiekvienam automobiliui suteikia specifinį kodą, kuris leidžia bet kuriame pasaulio kampelyje atkurti tiksliai tą pačią spalvą. Skamba paprasta, bet praktikoje daugelis žmonių net nežino, kur ieškoti šio kodo savo automobilyje.
Įdomu tai, kad net ta pati spalva skirtingais metais gali turėti skirtingus kodus. Pavyzdžiui, juoda spalva nėra tiesiog juoda – ji gali būti „Phantom Black”, „Deep Black Pearl” ar „Obsidian Black”, ir kiekviena iš jų turės savo unikalų kodą. Todėl net jei jums atrodo, kad žinote savo automobilio spalvą, be tikslaus kodo galite gauti visiškai kitokį atspalvį.
Kur rasti tą paslaptingą kodą savo automobilyje
Dabar pereikime prie praktiškiausios dalies – kur gi tas kodas slepiasi? Gamyklos nepasižymi vienodumu šiuo klausimu, todėl paieška gali priminti detektyvinį serialą. Tačiau yra keletas populiariausių vietų, kur verta pradėti ieškoti.
Dažniausiai dažų kodas yra nurodytas ant gamintojo plokštelės (VIN plokštelės), kuri gali būti įvairiose vietose. Daugelyje automobilių ši plokštelė yra ant vairuotojo durų staktoje – atidarykite duris ir pažiūrėkite į metalinį rėmą. Turėtumėte pamatyti lipdukę ar metalinę plokštelę su įvairiomis specifikacijomis. Dažų kodas dažniausiai pažymėtas kaip „Paint Code”, „Color Code” arba tiesiog „C/TR”.
Vokiškuose automobiliuose, tokiuose kaip Volkswagen, Audi ar BMW, kodas dažnai yra bagažinėje – po atsarginio rato dangčiu arba ant bagažinės dangčio vidiniame šone. Mercedes-Benz mėgsta slėpti šią informaciją po varikliu, todėl kartais reikia gerai pasilenkt ir pašviesti žibintuvėliu. Japonų gamintojai, tokie kaip Toyota ar Honda, dažniausiai lipdukę klijuoja variklio skyriuje arba ant vairuotojo durų staktos.
Prancūzų automobiliai (Peugeot, Renault, Citroën) mėgsta originalumą – kodas gali būti net po keleivio sėdyne arba ant centrinio stulpelio. Amerikietiškuose automobiliuose dažniausiai rasite informaciją ant vairuotojo durų staktos arba salonėje, netoli prietaisų skydelio.
Kaip atpažinti ir perskaityti dažų kodą
Radus plokštelę su informacija, reikia suprasti, ką reiškia visi tie skaičiai ir raidės. Tai ne visada akivaizdu, nes tarp daugybės kitų kodų reikia rasti būtent tą, kuris nurodo spalvą.
Dažų kodai skirtingų gamintojų atrodo skirtingai. Volkswagen grupės automobiliuose kodas dažniausiai susideda iš 2-4 simbolių ir gali atrodyti taip: „LA7W” arba „2T”. BMW naudoja trijų skaitmenų kodus, pavyzdžiui „475” arba „A96”. Toyota mėgsta ilgesnius kodus su raidėmis ir skaičiais, tokius kaip „1F7” arba „8P4”.
Svarbu nesupainioti dažų kodo su kitais kodais ant plokštelės. Šalia jo dažniausiai bus VIN numeris (17 simbolių), variklio kodas, gamybos data ir kita techninė informacija. Ieškokite žymėjimo „Paint”, „Color”, „Lack” (vokiškai) arba tiesiog raidės „C” su rodykle ar dvitaškiu.
Kai kurie gamintojai naudoja spalvų pavadinimus kartu su kodais. Pavyzdžiui, galite pamatyti „Candy White LA9B” arba „Brilliant Black 668”. Jums reikia būtent to kodo – raidžių ir skaičių derinio, nes pavadinimas gali būti vartojamas skirtingoms spalvoms skirtingais metais.
Ką daryti, jei kodo nerandi arba plokštelė sugadinta
Gyvenimas būna įvairus, ir ne visada pavyksta rasti tą plokštelę. Galbūt automobilis senas, plokštelė nukrito ar nudilo. O gal pirkote automobilį po rimto remonto ir plokštelė buvo pakeista. Nepanikuokite – yra alternatyvių būdų.
Pirmas variantas – automobilio dokumentai. Registracijos liudijime ar techninio apžiūros kortelėje kartais būna nurodyta spalva. Tiesa, ten dažniausiai rašoma bendrinis pavadinimas (pvz., „juoda” ar „sidabrinė”), bet tai bent jau susiaurina paiešką. Jei turite originalius automobilio dokumentus iš salono, ten tikrai turėtų būti nurodytas tikslus dažų kodas.
Antras kelias – kreiptis į oficialų gamintojo atstovą. Jei žinote VIN numerį (jis tikrai yra ant automobilio – prietaisų skydelyje prie priekinio stiklo arba ant rėmo), oficialus servisas gali pagal jį nustatyti gamyklinę spalvą. Tai gali kainuoti nedidelį mokestį, bet gausite tikslią informaciją.
Trečias variantas – profesionalūs dažytojai su spektrofotometrais. Šie prietaisai nuskaito esamą dažų spalvą ir padeda sukurti tikslią formulę. Tai puikus sprendimas, jei automobilis jau buvo perdažytas ir gamyklinė spalva nepasiekiama, arba jei dažai per metus išbluko ir norite pritaikyti naują sluoksnį prie esamo atspalvio.
Kaip užsakyti dažus pagal kodą: praktinis vadovas
Turint dažų kodą rankose, galima pradėti užsakymo procesą. Čia taip pat yra keletas niuansų, kuriuos verta žinoti, kad nesusidurtumėte su nusivylimu.
Pirmiausia nuspręskite, kokio formato dažų jums reikia. Mažiems įbrėžimams puikiai tinka lakavimo pieštukai ar nedidelės tūbelės su teptukeliu – tokius galite užsisakyti internetu iš specializuotų parduotuvių. Tiesiog įveskite savo automobilio markę, modelį ir dažų kodą, ir sistema pasiūlys tinkamą produktą. Tokių pieštukelių kaina svyruoja nuo 15 iki 40 eurų, priklausomai nuo gamintojo ir spalvos sudėtingumo.
Didesniems darbams reikės aerozolinių balionėlių arba dažų, skirtų purškimo pistoletu. Aerozolinius dažus taip pat galima užsisakyti internetu – daugelis parduotuvių siūlo paslaugą, kai pagal jūsų nurodytą kodą sumaišo dažus ir pripildo į balionėlį. Vieno balionėlio (400ml) kaina paprastai yra 20-35 eurai. Nepamirškite užsisakyti ir gruntuotės, ir lako – pilnam darbui reikės visų trijų sluoksnių.
Jei planuojate rimtesnius darbus ir kreipsitės į dažytojus, jiems pakaks nurodyti dažų kodą. Profesionalūs meistrai turi prieigą prie dažų gamintojų duomenų bazių ir gali užsisakyti reikiamą kiekį tikslios formulės dažų. Tačiau verta pasitikrinti – paprašykite, kad pirmiausia būtų padaryta nedidelė testo dalis ir palyginta su jūsų automobiliu dienos šviesoje.
Spalvų atitikimo subtilumai ir ko tikėtis
Dabar atėjo laikas šiek tiek sumažinti lūkesčius – arba, tiksliau sakant, paruošti jus realybei. Net turėdami tikslų dažų kodą ir profesionaliai sumaišytus dažus, galite pastebėti nedidelį skirtumą tarp naujo dažų sluoksnio ir likusio automobilio.
Kodėl taip atsitinka? Pirmiausia, automobilio dažai laikui bėgant keičiasi. Saulės šviesa, ypač UV spinduliai, palaipsniui išblukina spalvą. Metalinės ir perlamutrinės spalvos yra ypač jautrios šiam procesui. Todėl jei jūsų automobiliui 5-10 metų, net tiksliai toks pat dažų kodas duos šiek tiek šviesesnį rezultatą nei išblukęs originalas.
Antra, dažų gamyba nėra 100% identiška kiekvienoje serijoje. Net gamykloje tą pačią dieną pagaminti du automobiliai gali turėti šiek tiek skirtingą atspalvį, nors ir naudojamas tas pats kodas. Tai vadinama gamybos tolerancija ir yra normalu.
Trečia, dažymo technologija ir sąlygos turi įtakos galutiniam rezultatui. Kiek sluoksnių uždedate, kokioje temperatūroje džiūsta dažai, kokia drėgmė ore – visa tai šiek tiek keičia galutinę spalvą. Todėl profesionalūs dažytojai dažnai daro „blending” – pereinamąjį dažymą, kai nauja spalva palaipsniui suliejama su sena, kad skirtumas būtų nematomos.
Metalinių ir perlamutrinių spalvų atveju skirtumas gali būti akivaizdesnis nei su paprastomis vienspalvėmis. Tai todėl, kad metalinių dalelių išsidėstymas kiekviename dažymo procese būna šiek tiek skirtingas, ir tai keičia šviesą atspindinčių dalelių kampą.
Dažniausios klaidos užsakant dažus ir kaip jų išvengti
Per daugelį metų žmonės kartoja tas pačias klaidas užsakydami automobilių dažus. Išmokus iš kitų patirties, galima sutaupyti ir pinigų, ir nervų.
Pirmoji ir dažniausia klaida – užsisakyti tik dažus be gruntuotės ir lako. Daugelis mano, kad pakaks tiesiog užtepti spalvą ir viskas bus gerai. Realybė tokia, kad be gruntuotės dažai blogai laikysis ir greitai atšoks, o be lako – greitai išblės ir praras blizgesį. Pilnam darbui reikia visų trijų komponentų: gruntuotės (primer), spalvos (base coat) ir lako (clear coat).
Antra klaida – neteisingai perskaityti ar perrašyti kodą. „O” ir „0” (raidė O ir skaičius nulis) atrodo panašiai, kaip ir „I” ir „1”. Vieno simbolio klaida gali reikšti visiškai kitą spalvą. Todėl geriau nufotografuokite plokštelę su kodu ir siųskite nuotrauką pardavėjui, o ne perrašinėkite ranka.
Trečia klaida – užsisakyti per mažai. Apskaičiuokite, kiek ploto reikės padengti, ir pridėkite bent 30% atsargai. Geriau tegu lieka, nei trūks per pusę darbo. Be to, jei užsisakysite papildomai vėliau, gali būti šiek tiek kitoks atspalvis, nes skirtingos partijos gali šiek tiek skirtis.
Ketvirta klaida – bandyti sutaupyti perkant pigius analogus. Yra skirtumas tarp kokybės dažų, sumaišytų pagal gamyklinę formulę, ir pigių „panašių” dažų. Pigūs variantai dažnai blogiau dengia, greičiau blunka ir gali turėti kitokį atspalvį net iš pirmo žvilgsnio.
Penkta klaida – dažyti netinkamomis sąlygomis. Net geriausi dažai neduos gero rezultato, jei dažysite lauke vėjuotą dieną, kai ore skraido dulkės, arba labai šaltą ar karštą orą. Idealios sąlygos: švaru, sausa, 18-25°C temperatūra, be tiesioginių saulės spindulių.
Kai spalva tampa meno kūriniu: specialūs atvejai
Ne visada viskas būna paprasta su dažų kodais. Yra situacijų, kai standartinis procesas neveikia, ir reikia kūrybiškesnių sprendimų.
Trijų sluoksnių spalvos (tri-coat) yra tikras iššūkis. Tai spalvos, kuriose yra trys sluoksniai: bazė, tarpinis sluoksnis su specialiais efektais (pvz., perlamutru) ir lakas. Tokios spalvos negali būti tiksliai atkurtos iš balionėlio – čia reikia profesionalaus dažytojo su purškimo pistoletu. Pavyzdžiui, daugelis baltų perlamutrinių spalvų yra būtent trijų sluoksnių.
Matinės ir satininės spalvos taip pat reikalauja specialaus požiūrio. Joms naudojamas specialus matinis lakas, ir bet koks paprastas lakas sugadins efektą. Be to, tokias spalvas beveik neįmanoma „pataisyti” vietiškai – dažniausiai reikia perdažyti visą detalę, nes bet koks skirtumas bus labai matomas.
Chromuotos ar veidrodinės spalvos – tai jau tikrai ne namų darbas. Tokios spalvos dažniausiai yra ne dažai, o specialios plėvelės, ir jų atkūrimas reikalauja profesionalų su specialia įranga.
Senų automobilių atveju gali būti, kad dažų formulė jau nebegaminama. Kai kurios spalvos, naudotos 80-ųjų ar 90-ųjų automobiliuose, turėjo sudedamųjų, kurios dabar uždraustos dėl aplinkosaugos reikalavimų. Tokiais atvejais dažytojai turi kurti artimą analogą naudodami spektrofotometrą.
Kai kodas ranka ir automobilis žiba kaip naujas
Taigi, dabar žinote viską, ko reikia, kad jūsų automobilis vėl atrodytų kaip naujas. Dažų kodo paieška iš pradžių gali atrodyti kaip detektyvo darbas, bet tai tikrai verta pastangų. Tikslus kodas – tai pusė sėkmės kelyje į kokybišką rezultatą.
Prisiminkite, kad net turėdami teisingą kodą, rezultatas priklausys nuo daugelio faktorių: dažų kokybės, paruošimo darbo, dažymo technikos ir sąlygų. Mažiems įbrėžimams drąsiai galite naudoti pieštuką ar tūbelę su teptukeliu – tai paprasta ir efektyvu. Didesniems darbams geriau pasikonsultuoti su profesionalais arba bent jau kruopščiai pasiruošti ir išstudijuoti procesą.
Ir nepamirškite – automobilio spalva laikui bėgant keičiasi, todėl idealaus atitikimo tikėtis ne visada realu, ypač jei automobilis senas. Bet su tinkamu kodu ir geru darbu rezultatas bus toks, kad skirtumo nepastebės niekas, išskyrus jus, žinantį, kur buvo tas įbrėžimas.
Sėkmės ieškant savo automobilio dažų kodo – jis tikrai kažkur ten slepiasi, laukdamas, kol jį atrasite!
