Kas gi yra ta klimatograma ir kam ji reikalinga?
Turbūt ne kartą esate matę tuos keistus grafikus su stulpeliais ir linijomis, kurie lydi beveik kiekvieno miesto ar šalies klimato aprašymą. Tai ir yra klimatograma – vizualus įrankis, kuris viename paveikslėlyje sutelpa daug informacijos apie konkrečios vietos klimatą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, bet kai suprantate logiką, viskas tampa paprasta kaip du plius du.
Klimatograma rodo dviejų svarbiausių klimato rodiklių kaitą per metus: temperatūros ir kritulių kiekio. Kodėl būtent šie du dalykai? Na, pagalvokite – jei planuojate kelionę, jums labiausiai rūpi, ar bus šilta ar šalta, ir ar reikės nešiotis skėtį. Būtent šiuos klausimus ir atsako klimatograma.
Šie grafikai nėra tik turistams ar geografijos mokytojams. Juos naudoja žemdirbiai planuodami sėją, statybininkai projektuodami pastatus, miestų planuotojai, net draudimo kompanijos vertindamos rizikas. Taigi, mokėti skaityti klimatogramą – tai praktiškas įgūdis, kuris gali praversti netikėčiausiose situacijose.
Klimatogramos anatomija: kas kur pavaizduota
Pažvelkime į tipišką klimatogramą atidžiau. Apačioje visada rasite dvylika mėnesių – nuo sausio iki gruodžio. Tai horizontalioji ašis, arba X ašis, jei dar pamename matematiką iš mokyklos laikų.
Kairėje pusėje dažniausiai matysite skalę milimetrais – tai kritulių kiekio ašis. Dešinėje pusėje bus kita skalė, šįkart laipsniais Celsijaus – tai temperatūros ašis. Kai kuriose klimatogramose abi skalės gali būti kairėje, bet principas tas pats.
Dabar pats įdomiausias dalykas – kaip šie duomenys pavaizduojami. Krituliai paprastai rodomi mėlynais stulpeliais. Kuo stulpelis aukštesnis, tuo daugiau kritulių iškrenta tą mėnesį. Temperatūra vaizduojama raudona linija, kuri vingiuoja per grafiką. Kai linija kyla aukštyn, reiškia šilčiau, kai leidžiasi žemyn – vėsiau.
Štai jums ir pagrindinis triukas: klimatogramoje vienu žvilgsniu matote, kaip keičiasi oras per visus metus. Vasarą linija paprastai viršuje, žiemą – apačioje. O stulpeliai parodo, ar bus sausi ar lietingi metų laikai.
Kaip praktiškai perskaityti klimatogramą
Gerai, teorija teorija, bet kaip iš tikrųjų tai daryti? Pradėkime nuo paprasčiausio – ieškokite ekstremumų. Koks šilčiausias mėnuo? Tiesiog raskite aukščiausią temperatūros linijos tašką. Koks šalčiausias? Žemiausias taškas. Tai jau duoda jums bendrą vaizdą apie temperatūros amplitudę.
Pavyzdžiui, jei žiūrite Maskvos klimatogramą, pamatysite, kad temperatūros linija sausį gali būti ties -10°C, o liepą pašokti iki +20°C. Tai trisdešimties laipsnių skirtumas! O jei pažvelgsite į kokį nors pusiaujinės miestą, linija bus beveik horizontali – ten metai kaip viena diena.
Dabar krituliai. Suskaičiuokite, kuris mėnuo turi aukščiausią stulpelį – tai drėgniausias laikotarpis. Kur stulpeliai žemiausi ar net beveik nematomi? Tai sausasis sezonas. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione, vasarą kritulių beveik nebūna, o žiemą lyja kaip iš kibiro.
Labai svarbus dalykas, į kurį daugelis nekreipia dėmesio: žiūrėkite, kaip sutampa temperatūros ir kritulių kreivės. Jei aukšta temperatūra sutampa su dideliais krituliais – tai drėgnas ir karštas klimatas (kaip Pietryčių Azijoje). Jei aukšta temperatūra, bet kritulių mažai – tai sausas karštas klimatas (kaip dykumose). O jei žema temperatūra ir daug kritulių – tai greičiausiai sniegas (kaip mūsų žiemą).
Klimato tipai pagal klimatogramą
Kai išmokstate skaityti klimatogramas, pradedame pastebėti tam tikrus šablonus. Klimatologai išskiria kelis pagrindinius klimato tipus, ir kiekvienas turi savo charakteringą klimatogramos „parašą”.
Vidutinio klimato juosta (kur ir gyvename) pasižymi aiškiu temperatūros svyravimu – vasarą šilta, žiemą šalta. Krituliai paprastai pasiskirsto gana tolygiai per metus, nors vasarą jų gali būti šiek tiek daugiau. Vilniaus klimatograma būtų puikus pavyzdys – temperatūros linija daro gražų kalną, o stulpeliai nėra nei per dideli, nei per maži.
Viduržemio jūros klimatas atrodo visai kitaip. Vasarą temperatūra aukšta, bet kritulių stulpeliai beveik išnyksta. Žiemą vėsiau, bet būtent tada ir lyja. Tai tipiškas Graikijos, Ispanijos ar Italijos klimatas – vasarą saulė ir sausuma, žiemą lietūs.
Tropinis klimatas – tai kai temperatūros linija beveik horizontali (visada karšta), bet kritulių stulpeliai šokinėja. Gali būti drėgnasis sezonas su milžiniškais stulpeliais ir sausasis su mažais. Arba visus metus gali būti drėgna, kaip Amazoniakijoje.
Dykumų klimatas atpažįstamas iš karto – kritulių stulpeliai tokie maži, kad juos reikia ieškoti su lupa. Temperatūros linija paprastai labai aukštai, nors naktimis gali būti šalta (bet tai klimatogramoje nematysime, nes ji rodo vidutines temperatūras).
Skaičių paslaptys: ką reiškia tos vertės
Gerai, matote stulpelį, kuris siekia 80 mm. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Aštuoniasdešimt milimetrų – tai kritulių sluoksnis, kuris susiformuotų ant žemės, jei vanduo niekur nenutekėtų ir negaruotų. Tai maždaug 8 centimetrai vandens. Skamba nedaug, bet jei tai lietus, tai gali būti kelios smarkios liūtys per mėnesį.
Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį iškrenta apie 50-70 mm kritulių. Tai normalu. Jei matote 200 mm ar daugiau – tai tikrai drėgna vieta. Kai kuriose Indijos vietose musonų metu gali iškristi ir 1000 mm per mėnesį – tai jau ekstremalu.
Temperatūros skaičiai paprastesni. 20°C – malonu ir šilta. 30°C – karšta. 0°C – šalta, gali būti sniego. Bet atminkite, kad klimatogramoje rodomos vidutinės mėnesio temperatūros. Tai reiškia, kad jei matote 20°C, kai kurios dienos gali būti 25°C, kitos – 15°C. Tikrosios temperatūros svyruoja daug labiau nei rodo ta raudona linija.
Dar vienas svarbus dalykas – kai kuriose klimatogramose galite matyti neigiamas temperatūras. Jei temperatūros linija leidžiasi žemiau nulio, reiškia vidutinė mėnesio temperatūra buvo šalčiau nei 0°C. Tai reiškia, kad tikrai buvo šalčio, nors ir galėjo būti šiltesnių dienų.
Dažniausios klaidos skaitant klimatogramas
Net ir suprasdami principą, žmonės daro tam tikrų klaidų. Pirmoji ir dažniausia – painioti ašis. Matote didelį stulpelį ir galvojate „vau, kokia aukšta temperatūra!”, bet iš tikrųjų tai krituliai. Visada pirmiausia pasižiūrėkite, kuri ašis ką rodo.
Antra klaida – nekreipti dėmesio į skalę. Vienos klimatogramos kritulių ašis gali eiti iki 100 mm, kitos – iki 500 mm. Tas pats stulpelis gali atrodyti didelis vienoje klimatogramoje ir mažas kitoje, priklausomai nuo skalės. Todėl visada žiūrėkite į konkrečius skaičius, o ne tik į stulpelių aukštį.
Trečia klaida – manyti, kad klimatograma parodo orą konkrečią dieną. Ne, ji rodo vidutines reikšmes per daugelį metų. Tai statistika, o ne prognozė. Jei planuojate kelionę į vietą, kurios klimatogramoje liepos mėnesį matote 25°C ir 50 mm kritulių, tai nereiškia, kad būtent jūsų atostogų metu bus būtent taip. Gali būti šilčiau ar vėsiau, lietingiau ar sausiau.
Dar vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta – klimatograma nerodo ekstremalių reikšmių. Ji rodo vidurkius. Gali būti, kad vidutinė temperatūra 25°C, bet kai kuriomis dienomis kyla iki 35°C. Arba vidutiniškai per mėnesį iškrenta 60 mm kritulių, bet jie visi gali išlieti per vieną dieną, o likusios 29 dienos būti sausos.
Praktinis klimatogramų taikymas gyvenime
Dabar kai mokate skaityti klimatogramas, kaip tai panaudoti praktiškai? Pirmiausia – planuojant keliones. Prieš renkantis kelionės laiką, pažiūrėkite paskirties vietos klimatogramą. Norite paplūdimio atostogų? Ieškokite mėnesio, kai temperatūra aukšta, o kritulių stulpelis žemas. Planuojate žygį kalnuose? Vengkite drėgniausių mėnesių.
Jei perkate nekilnojamąjį turtą užsienyje ar planuojate ilgalaikę emigraciją, klimatograma – jūsų geriausias draugas. Kai kurie žmonės negali pakęsti karščio, kitiems nepakenčiama ilga žiema. Klimatograma iš anksto parodys, ko tikėtis. Pavyzdžiui, jei negalite gyventi be saulės, vengkite vietų, kur žiemos mėnesiais temperatūra ilgai lieka apie nulį – ten greičiausiai daug debesuota ir niūru.
Sodininkams ir daržininkams klimatogramos taip pat neįkainojamos. Matydami, kada prasideda šiltas sezonas ir kada baigiasi, galite planuoti sėją. Kritulių pasiskirstymas parodo, ar reikės papildomo laistymo vasarą. Jei jūsų vietovės klimatogramoje liepa ir rugpjūtis turi mažus kritulių stulpelius, žinote, kad be laistymo sistemos neišsiversite.
Net renkantis drabužius ilgesnei kelionei, klimatograma padeda. Matote, kad visą mėnesį temperatūra svyruoja apie 15-20°C? Reikės pereinamojo sezono drabužių. Temperatūra visą laiką virš 30°C? Pakaks lengvų vasarinių drabužių. Kritulių daug? Nepamirškit lietpaltį ir skėčio.
Kai klimatograma byloja apie pokyčius
Įdomus dalykas – klimatogramos nėra amžinos. Jos keičiasi laikui bėgant, ypač dabar, kai klimatas šyla. Jei palygintumėte Vilniaus klimatogramą iš 1970-ųjų su dabartine, pamatytumėte skirtumų. Žiemos tapo šiltesnės, kritulių pasiskirstymas pasikeitė.
Kai kurie klimatologai kuria ne tik dabartines, bet ir prognozuojamas klimatogramas – kaip atrodys klimatas po 20, 50 ar 100 metų. Tai padeda planuoti infrastruktūrą, žemės ūkį, net miestų plėtrą. Jei prognozuojama, kad tam tikroje vietoje kritulių bus mažiau, reikia galvoti apie vandens tiekimą. Jei bus daugiau – apie potvynių prevenciją.
Taip pat įdomu palyginti tos pačios vietos klimatogramas iš skirtingų šaltinių ar skirtingų laikotarpių. Kartais pamatysite nedidelių skirtumų – tai normalu, nes klimatas svyruoja. Bet jei skirtumai dideli ir nuoseklūs, tai gali būti klimato kaitos signalas.
Mokslininkai dabar stebi, kaip keičiasi ne tik vidutinės temperatūros, bet ir ekstremalūs reiškiniai. Klimatograma gali atrodyti panaši, bet už jos gali slėptis dažnesnės sausros, intensyvesni lietūs ar netikėti šalčiai. Todėl klimatograma – tai tik pradžia, gilesnei analizei reikia daugiau duomenų.
Kai vienas grafikas pasako daugiau nei tūkstantis žodžių
Grįžtant prie pradžios – klimatograma iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip dar vienas nuobodus grafikas iš vadovėlio. Bet kai suprantate, kaip jį skaityti, tai tampa galingu įrankiu. Vienas paveikslėlis pasako jums, ar vietoje šilta ar šalta, sausa ar drėgna, ar yra aiškūs sezonai ar klimatas vienodas visus metus.
Tai ne raketų mokslas. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti ir ką reiškia tie stulpeliai bei linijos. Temperatūros linija – tai jūsų termometras per metus, kritulių stulpeliai – jūsų lietmatis. Kartu jie sudėlioja klimato mozaiką, kuri padeda priimti protingus sprendimus – nuo atostogų planavimo iki namų pirkimo.
Taigi kitą kartą, kai pamatysite klimatogramą, nesibaiminkite ir nepralėkite pro šalį. Sustokite, pažiūrėkite atidžiau – ir pamatysite, kiek daug informacijos slepiasi tame, atrodytų, paprastame grafike. Galbūt net pradėsite žiūrėti klimatogramas iš smalsumo, lygindami skirtingas vietas ir svajodami apie keliones. O gal tiesiog geriau suprasite, kodėl jūsų mieste oras toks, koks yra. Bet kuriuo atveju, dabar jau žinote, kaip tas paslaptingas grafikas veikia – ir tai jau nemažai.
