Pradžia / GYVŪNAI / Kačių elgesio tyrimai: bendravimo formos ir jų prasmė

Kačių elgesio tyrimai: bendravimo formos ir jų prasmė

Kas iš tikrųjų vyksta kačių galvose?

Jei kada nors sėdėjote šalia savo katės ir bandėte suprasti, ko ji iš jūsų nori – sveikiname, esate visiškai normalus žmogus. Katės jau tūkstančius metų gyvena šalia mūsų, tačiau iki šiol išlieka viena paslaptingiausių namų gyvūnų rūšių. Skirtingai nuo šunų, kurie evoliucijos eigoje išmoko labai aiškiai komunikuoti su žmonėmis, katės… na, jos tiesiog nusprendė, kad tai nėra jų reikalas. Arba bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tiesą sakant, katės kalba nuolat. Jos siunčia signalus kūno kalba, balsu, kvapais, net tuo, kaip žiūri į jus (arba demonstratyviai nežiūri). Problema ta, kad mes, žmonės, dažniausiai tiesiog nemokame šios kalbos. Laimei, per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai rimtai ėmėsi kačių elgesio tyrimų, ir rezultatai yra… stebinantys. Paaiškėjo, kad katės yra kur kas socialesnės ir emociškai sudėtingesnės, nei manėme.

Uodega kaip emocijų barometras

Pradėkime nuo to, kas labiausiai matoma – uodegos. Kačių uodega yra tarsi emocijų barometras, ir kai išmoksite ją „skaityti”, pradėsite suprasti savo augintinį visiškai kitaip.

Kai katė ateina pas jus su tiesiai į viršų pakelta uodega – tai yra draugiškas pasisveikinimas. Etologai šį signalą sieja su tuo, kaip kačiukai kreipiasi į savo mamas. Suaugusios katės šį elgesį išsaugojo, bet dabar jį naudoja bendraudamos su žmonėmis. Kitaip tariant, jūsų katė jus laiko kažkuo panašiu į mamą – tai gali būti ir komplimentas, ir šiek tiek keista, priklausomai nuo to, kaip į tai žiūrite.

Uodega, sulenkta kaip klaustukas, reiškia žaismingą nuotaiką ir smalsumą. Jei uodega pūsta ir išlenkta – katė išsigandusi arba jaučiasi grėsmė. Žema, tarp kojų pakišta uodega rodo nerimą ar pavaldumą. O lėtai siūbuojanti uodega… čia reikia būti atsargiems. Tai nėra laimingos katės ženklas, kaip dažnai klaidingai manoma lyginant su šunimis. Tai greičiau reiškia, kad katė sutelkusi dėmesį arba yra lengvai susierzinusi.

Praktinis patarimas: Jei katės uodega pradeda greitai plakti iš šono į šoną, kol ją glamonėjate – sustokite. Tai aiškus signalas, kad ji jau pavargo nuo dėmesio, ir jei ignoruosite šį įspėjimą, tikėtina, kad gausite įkandimą ar įdrėskimą. Ne iš pykčio – tiesiog katė jums pasakė, ko nori, ir jūs nesiklausėte.

Miau – kalba, išrasta specialiai žmonėms

Štai čia prasideda tikrai įdomūs dalykai. Suaugusios katės laukinėje gamtoje beveik nenaudoja balso bendraujant tarpusavyje. Jie komunikuoja kvapais, kūno kalba, veido išraiškomis. Tačiau su žmonėmis? Katės miau naudoja beveik išskirtinai.

Mokslininkai mano, kad katės evoliucijos eigoje išmoko, jog žmonės reaguoja į garsus – ypač į tuos, kurie primena kūdikių verksmą. Ir štai čia tampa tikrai įdomu: tyrimai parodė, kad katės gali modifikuoti savo miau, kad jis skambėtų labiau kaip kūdikio verksmas, kai nori ko nors iš žmogaus. Šis garsas vadinamas „solicitation purr” – prašymo murkimas, kuriame įterpiamas aukšto dažnio garsas, primenantis kūdikio šauksmą. Žmonės į jį reaguoja intuityviai, net nesuvokdami kodėl.

Kiekviena katė taip pat turi savo unikalų „žodyną”. Katės, gyvenančios su žmonėmis ilgą laiką, išvysto specifines vokalizacijas, kurias naudoja tik su savo šeimininku. Tai reiškia, kad jūsų katės miau yra asmeniškas – ji kalba su jumis kalba, kurią sukūrė specialiai jums. Tai, beje, yra viena romantiškiausių kačių elgesio faktų, kurią žinau.

Čirkšimas ir čiauškėjimas – tie keisti garsai, kuriuos katė leidžia žiūrėdama pro langą į paukščius – tai dar vienas fenomenas. Manoma, kad tai gali būti frustracija, sumedžiojimo instinkto suaktyvinimas, arba net bandymas imituoti grobio garsus. Tikslaus atsakymo mokslininkai dar neturi, bet tai vienas žavingiausių kačių elgesio aspektų.

Murkimas – ne tik laimės ženklas

Visi žino, kad katės murka, kai yra laimingos. Bet ar žinojote, kad jos murka ir kai yra sužeistos, ligonos, ar net kai miršta? Murkimas yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, nei atrodytų.

Murkimo dažnis paprastai svyruoja tarp 25 ir 150 hercų. Ir štai kas stebina: šis dažnių diapazonas sutampa su tuo, kuris medicinoje naudojamas kaulų ir audinių gijimui skatinti. Kai kurie mokslininkai iškėlė hipotezę, kad murkimas gali turėti savigydos funkciją – tai tarsi katės kūno vibracija, padedanti greičiau atsistatyti po traumų. Tai nėra galutinai įrodyta, bet idėja yra pakankamai įdomi, kad ją minėtų rimti moksliniai leidiniai.

Murkimas taip pat turi socialinę funkciją. Katė murka, kad parodytų, jog ji nekelia grėsmės, kad nuramintų save stresinėje situacijoje, arba kad „paprašytų” žmogaus pasilikti šalia. Tyrimai rodo, kad žmonės, klausantys murkimo, patiria sumažėjusį kraujospūdį ir streso hormonų lygį. Taigi murkimas veikia abipusiai – gerai ir katei, ir jums.

Kaip atskirti laimingą murkimą nuo nelaimingo? Atkreipkite dėmesį į kontekstą ir kūno kalbą. Laiminga murka katė bus atsipalaidavusi, galbūt mirkčios lėtai, jos raumenys bus minkšti. Nerimastinga ar skausminga murka katė gali būti įsitempusi, slėptis, atsisakyti valgyti. Jei katė murka neįprastai dažnai ir tuo pat metu atrodo nelaiminga – verta apsilankyti pas veterinarą.

Akys, ausys ir veido išraiškos – subtiliausia komunikacija

Kačių veido išraiškos yra subtilesnės nei šunų, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Reikia tiesiog žinoti, kur žiūrėti.

Lėtas mirksėjimas – tai bene garsiausia kačių komunikacijos forma, apie kurią pastaruoju metu daug kalbama. Kai katė žiūri į jus ir lėtai sumerkia akis, tai yra pasitikėjimo ir afekto ženklas. Mokslininkai iš Exeter universiteto 2020 metais atliko tyrimą, kuris parodė, kad žmonės gali „atsakyti” katei tuo pačiu – lėtai mirktelėti – ir katė į tai reaguoja teigiamai, dažniau artindamasi prie žmogaus. Tai praktiškai reiškia, kad jūs galite „šypsotis” katei jos pačios kalba.

Ausys taip pat daug pasako. Tiesiai į priekį nukreiptos ausys – susidomėjimas ir budrumas. Atgal prigludusios ausys – baimė arba agresija, priklausomai nuo kitų signalų. Ausys, sukiojanios į šonus kaip radaro antenos – katė stebi aplinką, yra šiek tiek nerami. Viena ausė į priekį, kita į šoną – katė vienu metu stebi du dalykus. Tai visiškai normalus kačių multitaskingas.

Vyzdžiai taip pat yra informatyvūs. Išsiplėtę vyzdžiai gali reikšti susijaudinimą, baimę arba žaidimo nuotaiką. Susiaurėję, kaip plyšys, vyzdžiai ryškioje šviesoje yra normalūs, bet toje pačioje šviesoje – gali reikšti agresyvią ar sutelktą nuotaiką. Svarbu vertinti visumą, o ne atskirus ženklus.

Kvapų žemėlapiai ir teritorija – pasaulis, kurio mes nematome

Žmonės yra vizualūs padarai. Katės – uoslės. Tai reiškia, kad didelė dalis kačių komunikacijos vyksta lygmenyje, kurio mes tiesiog negalime suvokti tiesiogiai.

Kai katė trina galvą ar skruostą į jus, baldus, kampus – ji palieka savo kvapą iš veido liaukų. Tai vadinamas „bunting” arba „head bunting”. Tai nėra tiesiog meilės ženklas (nors ir tai), tai teritorinis žymėjimas. Katė jus pažymi kaip „savą”. Tai turėtų būti komplimentas.

Letenos taip pat turi kvapų liaukas. Kai katė draskosi į jūsų baldus – taip, tai yra destruktyvus elgesys, bet taip pat ir komunikacija: ji žymi savo teritoriją tiek vizualiai (įdrėskimai), tiek kvapais. Todėl draskyklės turėtų būti strategiškai išdėstytos – ne tik kur patogu jums, bet kur katė nori žymėti teritoriją (dažniausiai prie įėjimų, langų, miegamojo).

Kačių kvapų komunikacija yra tokia sudėtinga, kad jos gali palikti „žinutes” kitiems katėms – informaciją apie savo lytį, sveikatos būklę, net emocinę būseną. Tai tarsi socialinis tinklas, kuris veikia be interneto ir kurį mes visiškai ignoruojame, nes tiesiog negalime jo „perskaityti”.

Praktinis patarimas daugiakačių namų šeimininkams: Jei norite supažindinti naują katę su esama, kvapų keitimas yra svarbiausia proceso dalis. Prieš leisdami katėms susitikti akis į akį, keiskite jų patalynę, žaislus, net trinskite rankšluosčiu vieną katę ir leiskite kitai uostyti. Tai sumažins įtampą ir pagreitins adaptaciją.

Socialinis gyvenimas – ne tokie vieniši, kaip manėme

Ilgą laiką buvo manoma, kad katės yra vienišiai, kurie toleruoja žmones tik dėl maisto. Šiuolaikiniai tyrimai šią nuomonę gerokai pataisė.

Laukinės katės, gyvenančios kolonijomis (pavyzdžiui, gatvės katės), kuria sudėtingas socialines struktūras. Jos turi draugystes, aljanso, net kažką panašaus į politiką. Giminystės ryšiais susijusios patelės bendrai augina kačiukus, dalijasi maistu, viena kitą valo. Tai nėra vienišių gyvūnų elgesys.

Namų katės taip pat gali kurti stiprius emocinius ryšius – tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais. Tyrimai rodo, kad katės gali patirti kažką panašaus į prieraišumo stilius, panašius į tuos, kuriuos psichologai aprašo žmonių santykiuose. Kai kurios katės yra „saugiai prisirišusios” – jos jaučiasi gerai su šeimininku, bet gali ir savarankiškai tyrinėti aplinką. Kitos yra labiau nerimastingos arba vengiančios.

Įdomu tai, kad katės, kurios vaikystėje turėjo daugiau kontakto su žmonėmis (ypač 2-7 savaičių amžiuje – tai kritinis socializacijos langas), paprastai yra draugiškesnės ir labiau prisirišusios. Tai reiškia, kad „šaltumas” ar „nedraugiškumas” dažnai yra ne charakterio bruožas, o socializacijos trūkumo pasekmė.

Kai katė kalba – verta klausytis

Visa tai, ką mokslininkai atranda apie kačių komunikaciją, veda prie vienos paprastos išvados: katės nėra paslaptingos dėl to, kad nenori bendrauti. Jos yra paslaptingos dėl to, kad kalba kitaip nei mes.

Kuo geriau suprantate savo katės signalus, tuo geresnė jūsų tarpusavio santykių kokybė. Tai nėra romantizavimas – tai praktika. Katė, kurios signalai yra pastebimi ir į kuriuos reaguojama, yra mažiau stresuojanti, mažiau agresyvi, dažniau ieško kontakto. Tai patvirtina daugybė elgesio tyrimų.

Pradėkite nuo paprastų dalykų: išmokite atpažinti, kada jūsų katė nori dėmesio, o kada – ramybės. Išmokite lėto mirksėjimo „kalbą”. Atkreipkite dėmesį į uodegos poziciją prieš pradėdami glamonėti. Stebėkite, ar katė ateina pas jus savo iniciatyva – tai yra pats aiškiausias draugystės ženklas, kurį katė gali parodyti.

Ir galbūt svarbiausia – nustokite tikėtis, kad katė elgsis kaip šuo. Katės nerodo meilės entuziazmu ir šokinėjimu. Jos ją rodo tuo, kad ateina atsigulti šalia jūsų (ne ant jūsų – šalia, nes tai reiškia, kad jos pasitiki, bet išlaiko autonomiją). Tuo, kad parodo jums pilvą (tai didžiulis pasitikėjimo ženklas, net jei glamonėti jo neleidžia). Tuo, kad seka jus iš kambario į kambarį tyliai, neprašydamos dėmesio – tiesiog norėdamos būti ten, kur esate jūs.

Katės meilė yra subtili. Bet kai išmokstate ją matyti – ji yra visur.