Kai veidrodis ryte pateikia siurprizą
Turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime stovėjo priešais veidrodį ir galvojo: „Kodėl mano plaukai atrodo taip, lyg naktį jais žaidė koks nors elektros eksperimentas?” Arba atvirkščiai – žmonės su garbanotais plaukais desperatiškai bando juos išlyginti, o tiesių plaukų savininkai moka krūvas pinigų už permanentinę ondulaciją. Garbanotų plaukų fenomenas yra vienas iš tų kasdienių reiškinių, kurį matome kiekvieną dieną, bet retai susimąstome, kas iš tikrųjų vyksta tame plaukų stiebe.
Atsakymas slepiasi chemijoje, fizikoje ir net geometrijoje. Ir kai supranti, kaip tai veikia, pradedi žiūrėti į savo šukuoseną visiškai kitomis akimis – su tam tikra pagarba tiems mažyčiams biologiniams inžinerijos stebuklams, kurie auga tiesiai iš tavo galvos.
Plaukas iš vidaus: struktūra, kurią matome tik per mikroskopą
Norėdami suprasti, kodėl plaukai garbanojasi, pirmiausia turime pažvelgti į jų vidinę struktūrą. Plaukas nėra tiesiog vienalytis siūlas – tai sudėtinga trijų sluoksnių sistema, kuri veikia kaip mažytis inžinerinis konstruktas.
Pats išorinis sluoksnis vadinamas kutikula – tai tarsi žvyneliai, dengiančius plauką iš išorės. Jie guli vienas ant kito kaip čerpės ant stogo. Kai plaukas sveikas, šie žvyneliai guli lygiai ir plaukas blizga. Kai pažeistas – atsistoja ir plaukas atrodo blausus bei šiurkštus.
Vidurinis sluoksnis – korteksas – tai tikrasis veikėjas šioje istorijoje. Jis sudaro apie 80–90% viso plauko masės ir yra pagamintas iš keratiną sudarančių baltymų, susisukusių į spirales. Korteksas lemia plauko stiprumą, elastingumą ir – svarbiausia – jo formą.
Giliausiai slepiasi medulė – minkštas vidinis kanalas, kurio funkcija iki šiol nėra iki galo aiški mokslininkams. Kai kuriems žmonėms jos visai nėra, ir tai, regis, neturi jokios įtakos plaukų sveikatai.
Bet grįžkime prie kortekso. Jame yra dviejų tipų keratiną sudarančios ląstelės: ortokortikalinės ir parakortikalinės. Ir štai čia prasideda tikroji magija.
Asimetrija – garbanų kūrėja
Tiesių plaukų kortekse ortokortikalinės ir parakortikalinės ląstelės išsidėsčiusios tolygiai arba chaotiškai. Garbanotų plaukų kortekse jos išsidėsčiusios asimetriškai – vienos ląstelės yra vienoje plauko pusėje, kitos – kitoje. Tai sukuria tai, ką fizikai vadina diferenciniu augimu.
Įsivaizduokite, kad turite du skirtingus medžiagos sluoksnius, suklijuotus kartu. Jei vienas sluoksnis linksta labiau nei kitas, visa konstrukcija pradeda lenktis. Lygiai tas pats vyksta plaukuose – ortokortikalinės ląstelės yra labiau hidrofiliškos (traukia vandenį) nei parakortikalinės. Tai reiškia, kad drėgnoje aplinkoje jos išsipučia labiau, sukeldamos plauko lenkimą.
Štai kodėl garbanotų plaukų savininkai taip gerai žino tą jausmą, kai išeini lauke lietingą dieną ir tavo šukuosena tiesiog… transformuojasi. Tai ne tavo vaizduotė ir ne blogos dienos ženklas – tai gryna fizika.
Ortokortikalinės ląstelės visada atsiduria garbanos išorėje, o parakortikalinės – viduje. Kuo didesnis skirtumas tarp šių dviejų ląstelių tipų koncentracijos, tuo tightesnė garbana. Afrikietiškos kilmės žmonių plaukuose šis skirtumas yra ypač ryškus, todėl jų garbanos yra labai tankios ir spirališkos.
Folikulas diktuoja taisykles
Bet kodėl tos ląstelės išsidėsto asimetriškai? Atsakymas slypi dar giliau – plaukų folikule, toje mažytėje „fabrikėlėje” odos viduje, kuri gamina plaukus.
Folikulo forma yra pagrindinis veiksnys, lemiantis plauko formą. Tiesių plaukų folikulai yra apvalūs ir simetriški – jie gamina plaukus tolygiai iš visų pusių. Garbanotų plaukų folikulai yra ovalūs arba netaisyklingos formos, ir jie yra pasvirusios pozicijos odos atžvilgiu.
Kai folikulas yra asimetriškas, jis gamina skirtingo storio plauko sluoksnius iš skirtingų pusių. Viena pusė auga greičiau arba tankiau nei kita – ir plaukas pradeda lenktis ta kryptimi, kur augimas lėtesnis. Tai panašu į tai, kaip medis auga kreivai, kai viena jo pusė gauna daugiau šviesos.
Folikulo forma yra genetiškai nulemta. Tai reiškia, kad jūsų garbanų tipas yra užkoduotas jūsų DNR dar prieš jums gimstant. Mokslininkai nustatė kelis genus, atsakingus už folikulo formą – tarp jų TCHH genas, koduojantis trichohialino baltymą, kuris tiesiogiai dalyvauja formuojant plauko struktūrą.
Įdomu tai, kad folikulo forma gali keistis per gyvenimą. Hormoniniai pokyčiai (brendimas, nėštumas, menopauzė), tam tikros ligos ar net stiprus stresas gali pakeisti folikulo formą ir taip pakeisti plauko tekstūrą. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės pastebi, kad jų plaukai tapo garbanotesni ar tiesesniai su amžiumi.
Vanduo, drėgmė ir tas nemalonus „pūkuotumas”
Dabar pakalbėkime apie tai, kas daugeliui garbanotų plaukų savininkų yra tikras galvos skausmas – drėgmė ir jos poveikis plaukams. Šis reiškinys turi net savo terminą: frizz (lietuviškai galėtume sakyti „pūkuotumas” arba „išsišiaušimas”).
Plaukų keratiną sudarantys baltymai turi daug aminorūgščių, kurios yra hidrofiliškos – jos mielai priima vandens molekules. Kai aplinkos drėgmė didelė, vandens molekulės prasiskverbia pro kutikulos žvynelius į korteksą ir jungiasi su šiomis aminorūgštimis. Tai sukelia plauko išsipūtimą ir formų pokyčius.
Garbanotų plaukų problema ta, kad jų kutikula dažnai nėra tokia lygi kaip tiesių plaukų – žvyneliai labiau pakelti, todėl drėgmė lengviau prasiskverbia. Be to, garbanotų plaukų forma neleidžia natūraliems plaukų aliejams (sebumui) tolygiai pasiskirstyti nuo šaknų iki galiukų – jie „įstringa” prie šaknų, o galiukai lieka sausi ir porėti.
Štai keletas praktinių patarimų, kaip su tuo tvarkytis:
- Naudokite higroskopines priemones – produktai su gliceroliu, hialurono rūgštimi ar aloe vera padeda plaukams absorbuoti drėgmę kontroliuotai, o ne chaotiškai iš aplinkos.
- Uždarykite kutikulą – šaltas vanduo po plovimo padeda žvyneliams užsidaryti. Taip pat veikia rūgštiniai kondicionieriai (su citrinų rūgštimi ar actu).
- Vengkite silikono – nors silikonas trumpam sukuria lygų efektą, ilgainiui jis kaupiasi ant plauko ir neleidžia drėgmei patekti ten, kur ji reikalinga.
- Džiovinkite difuzeriu – tiesioginė karšto oro srovė išsausuoja plaukus netolygiai ir pakelia kutikulą. Difuzeris paskirsto orą švelniau.
Disulfidų tilteliai: cheminiai ryšiai, kurie viską laiko kartu
Vienas įdomiausių garbanotų plaukų aspektų yra tai, kaip jų forma išlaikoma chemiškai. Keratiną sudarantys baltymai turi daug cisteino aminorūgšties, kuri turi sieros atomą. Kai du cisteino molekulės atsiduria šalia viena kitos, jų sieros atomai gali susijungti, sudarydami disulfidų tiltą – stiprų kovalentinį ryšį.
Šie disulfidų tilteliai yra tarsi mažytės „sąvaržėlės”, kurios laiko plauko struktūrą tam tikroje formoje. Garbanotų plaukų kortekse šie tilteliai susiformuoja taip, kad palaiko lenktą plauko formą. Tiesių plaukų – taip, kad plaukas lieka tiesus.
Ir štai čia slypi cheminės plaukų tiesinimo ir garbanojimo procedūrų paslaptis. Permanentinė ondulacija ir cheminis plaukų tiesinimas (keratiną naudojančios procedūros, „relaksatoriai”) iš esmės veikia tuo pačiu principu:
- Pirmiausia naudojamas redukuojantis agentas (dažniausiai tioglikolio rūgštis arba natrio hidroksidas), kuris sulaužo esamus disulfidų tiltelius.
- Plaukai mechaniškai formuojami – susukami ant volelių (ondulacijai) arba išlyginama (tiesinimui).
- Tada naudojamas oksiduojantis agentas (vandenilio peroksidas), kuris atkuria disulfidų tiltelius naujoje pozicijoje – jau nauja forma.
Tai labai elegantiška chemija, bet ji turi kainą – kiekvieną kartą laužant ir atkuriant šiuos tiltelius, plaukai patiria stresą ir gali tapti trapesni. Štai kodėl po tokių procedūrų labai svarbu naudoti giliai maitinančias kaukes ir vengti papildomo cheminio apdorojimo.
Garbanų klasifikacija: ne visos garbanos vienodos
Jei manėte, kad „garbanotų plaukų” kategorija yra paprasta ir vienalytė – klystate. Plaukų stilistai ir trichologai naudoja įvairias klasifikacijos sistemas. Populiariausia iš jų – Andre Walker sistema, kurią vėliau patobulino garbanų bendruomenė.
Pagal šią sistemą plaukai skirstomi į keturis pagrindinius tipus:
- 1 tipas – visiškai tiesūs plaukai, nėra jokio natūralaus lenkimo.
- 2 tipas – bangelių plaukai (wavy). Skirstomi į 2a (lengvos, S formos bangelės), 2b (ryškesnės bangelės, linkusios pūkuotis) ir 2c (stiprios bangelės, beveik garbanos).
- 3 tipas – garbanotų plaukai. 3a – didelės, laisvos garbanos (maždaug piršto storio), 3b – vidutinės garbanos, 3c – tankios, spiralinės garbanos.
- 4 tipas – labai garbanotų arba zigzaginių plaukų tipas. 4a – tankios spiralinės garbanos, 4b – Z formos zigzagai, 4c – labai tankūs zigzagai, beveik be apibrėžtos formos.
Ši klasifikacija nėra tobula ir sulaukia kritikos, nes neatsižvelgia į plauko storį, porėtumą ar kitus svarbius faktorius. Bet ji naudinga kaip pradinis orientyras renkantis priežiūros produktus ir metodus.
Praktinis patarimas: jei nesate tikri, koks jūsų garbanų tipas, pabandykite šį testą – nuplaukite plaukus be kondicionierius, leiskite jiems džiūti natūraliai (be jokių produktų) ir stebėkite, kokia forma susiformuoja. Tai jūsų „bazinė” garbanų forma.
Kai fizika susitinka su evoliucija: kodėl apskritai egzistuoja garbanos?
Įdomu pagalvoti – kodėl evoliucija sukūrė tiek daug skirtingų plaukų tipų? Ar garbanotų plaukų yra kokia nors biologinė funkcija, ar tai tiesiog genetinės įvairovės rezultatas?
Mokslininkai iš tikrųjų turi keletą hipotezių. Viena iš jų susijusi su termoreguliacija. Tyrimai rodo, kad labai garbanotų plaukų (4 tipo) struktūra sukuria natūralų oro sluoksnį tarp galvos odos ir aplinkos. Šis oro sluoksnis veikia kaip izoliatorius – apsaugo nuo karščio ir saulės spinduliuotės. Tai galėtų paaiškinti, kodėl tokio tipo plaukai dažniau pasitaiko žmonėms, kurių protėviai gyveno arčiau pusiaujo, kur saulės spinduliuotė intensyvesnė.
Kita hipotezė – garbanos tiesiog yra neutralus genetinis bruožas, kuris plito populiacijose ne dėl savo funkcijos, o dėl genetinio dreifto ar seksualinės atrankos. Žmonės tiesiog pirmenybę teikė partneriams su tam tikrų tipų plaukais, ir taip bruožas plito.
Yra ir trečia, labai praktiška teorija – garbanotų plaukų struktūra yra mechaniškai stipresnė tam tikromis sąlygomis. Lenktas plaukas gali geriau atlaikyti traukimą ir spaudimą nei tiesus, panašiai kaip lenkta arka yra stipresnė nei tiesi sija.
Garbanos – ne problema, o fizikos stebuklas ant tavo galvos
Visa ši kelionė nuo folikulo formos iki disulfidų tiltelių ir evoliucinių hipotezių veda prie vienos paprastos išvados: garbanotų plaukų fenomenas yra tikrai nuostabus. Tai ne koks nors atsitiktinis biologinis kaprizas, o tiksliai suderinta sistema, kurioje genetika, chemija ir fizika veikia kartu, kad sukurtų tą unikalią formą.
Kai kitą kartą stovėsite priešais veidrodį ir bandysite suprasti, ką daryti su savo plaukais, prisiminkite: jūsų folikulai dirba pagal milijonų metų evoliucijos optimizuotą algoritmą. Drėgmė, kuri „sugadina” jūsų šukuoseną, iš tikrųjų tiesiog demonstruoja, kaip keratiną sudarantys baltymai reaguoja į aplinką – taip, kaip jie darė visada.
Praktiškai tai reiškia, kad kovoti su savo natūralia plaukų tekstūra yra ne tik varginantis, bet ir iš esmės beprasmiškas užsiėmimas – jūs kovojate su fizika. Daug protingiau suprasti savo plaukų tipą ir dirbti su juo, o ne prieš jį. Rinkitės produktus, kurie atitinka jūsų garbanų porėtumą ir tipą. Eksperimentuokite su drėkinimo metodais. Ir galbūt – tik galbūt – leiskite savo plaukams kartais būti tokiais, kokie jie yra: sudėtingais, nenuspėjamais ir fiziškai įdomiais.
Galiausiai, ar ne keista ir nuostabu, kad kiekvieną rytą ant jūsų galvos vyksta toks sudėtingas fizikinis ir cheminis procesas, o jūs tik stovite su šepečiu rankoje ir galvojate apie rytinę kavą?
