Kas tie meškenai ir kodėl jie tokie ypatingi?
Meškenai – tai viena iš tų šunų veislių, kurios iškart patraukia dėmesį. Matydami šį pūkuotą, meškutį primenantį keturkojį, žmonės dažniausiai sustoja ir klausia: „O kas čia per veislė?” Ir nenuostabu – šie šunys atrodo tarsi gyvi pliušiniai žaisliukai, tik daug protingesni ir su savo charakteriu.
Pavadinimas „meškas” kilo ne šiaip sau. Rusų kalba „медведь” reiškia meškutį, o šie šunys tikrai turi kažką bendro su miško milžinais – bent jau išvaizda. Jų pūkuota kailiukas, apvali galva ir nedidelės ausytės primena meškiukų jauniklius. Bet skirtingai nuo tikrų meškų, šie keturkojai yra draugiški, žaismingi ir puikiai pritampa gyventi šeimose.
Įdomu tai, kad meškenais dažnai vadinamos kelios skirtingos veislės. Labiausiai paplitęs pavadinimas yra čau-čau, bet taip pat galima išgirsti apie samojedų šunis ar net kai kurias špicų veisles, kurias žmonės vadina meškenais dėl jų išvaizdos. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame būtent čau-čau veislei, kuri labiausiai asocijuojasi su šiuo pavadinimu Lietuvoje.
Istorija, apipinta legendomis
Čau-čau veislės šunys turi tikrai senovinę kilmę. Kalbama, kad šie šunys buvo auginami Kinijoje jau prieš daugiau nei 2000 metų! Archeologai rado keramikos dirbinių, kuriuose pavaizduoti šunys, labai panašūs į šiuolaikinius čau-čau. Tai reiškia, kad ši veislė yra viena seniausių pasaulyje.
Kinijoje šie šunys turėjo įvairių vaidmenų. Jie buvo naudojami kaip sargai, medžioklės pagalbininkai, netgi kaip traukiantys šunys, kurie tempė nedidelius vežimėlius. Deja, istorija nėra vien romantiška – kai kuriose Kinijos vietovėse šių šunų kailis ir mėsa buvo naudojami praktiniams tikslams. Laimei, šiuolaikinėje visuomenėje šie šunys vertinami kaip kompanionai ir šeimos nariai.
Į Europą čau-čau atkeliavo tik XIX amžiuje. Anglų karalienė Viktorija buvo viena pirmųjų, kuri susidomėjo šia veisle, ir tai labai padėjo populiarinti šiuos šunis tarp aristokratų. Nuo to laiko meškenai tapo prestižiniais šunimis, kuriuos laikė turtingos šeimos.
Lietuvoje šie šunys atsirado jau sovietmečiu, nors nebuvo labai paplitę. Tikrasis populiarumo bumas prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, kai žmonės galėjo laisviau keliauti ir įsigyti įvairių veislių šunis. Šiandien meškenus galima sutikti daugelyje Lietuvos miestų, nors jie nėra tarp dešimties populiariausių veislių.
Išvaizda, kuri sužavi iš pirmo žvilgsnio
Meškenų išvaizda tikrai unikali. Pirmiausia į akis krinta jų tankus, pūkuotas kailis, kuris primena liūto karčius. Šunys atrodo tarsi apsivilkę storą paltą – net vasarą! Kailis gali būti įvairių spalvų: nuo šviesaus kremo iki juodos, taip pat populiarios raudonos ir mėlynos (pilkšvai mėlynos) spalvos.
Viena įdomiausių čau-čau ypatybių – jų mėlyna arba violetinė liežuvis! Tai tikrai neįprasta ir padeda lengvai atpažinti šią veislę. Yra legenda, kad kai Dievas dažė dangų mėlynai, vienas smalsus čau-čau palietė dangų liežuviu ir nuo to laiko visi šios veislės šunys turi tokią spalvą. Žinoma, tai tik graži pasaka, bet mokslininkų nuomone, mėlyna liežuvio spalva yra genetinė ypatybė, būdinga šiai veislei.
Kūno sudėjimas yra kompaktiškas ir tvirtas. Suaugęs meškas sveria nuo 20 iki 32 kilogramų, o aukštis ties mentėmis siekia 46-56 centimetrus. Patinai paprastai didesni už patelės. Kojos gana trumpos, bet stiprios, o eisena ypatinga – šiek tiek „medinė”, nes šių šunų užpakalinės kojos yra beveik tiesios, be įprasto kampo kelio sąnaryje.
Ausys mažos, stačios, šiek tiek suapvalintos galiukais. Akys giliai įsodrintos, tamsios, dažnai atrodo tarsi šunelis būtų šiek tiek susirūpinęs ar rimtas. Uodega labai pūkuota, užriesta ant nugaros – tai dar vienas atpažinimo ženklas.
Charakteris: ne toks paprastas, kaip atrodo
Dabar apie tai, ko nepasakys nuotraukos. Meškenai turi labai savitą charakterį, kuris tinka ne kiekvienam šeiminininkui. Jie nėra tokie draugiški ir atviri kaip, pavyzdžiui, auksaspalviai retriveriai. Čau-čau yra nepriklausomi, orūs ir kartais net užsispyrę.
Šie šunys labai prisiriša prie savo šeimos, bet nebūtinai rodo tai aiškiai. Jie nemėgsta per daug glamonių ir dažnai elgiasi kaip katės – prieis prie tavęs, kai pats panorės, o ne kai tu kviesi. Tai nereiškia, kad jie nemyli savo šeimininkų, tiesiog jų meilės kalba yra kitokia.
Su svetimais žmonėmis meškenai būna atsargūs. Jie neskuba draugauti su kiekvienu sutiktu žmogumi ir gali būti šaltoki ar net įtarūs. Tai puiki savybė sarginiams šunims, bet reiškia, kad reikia ankstyvos socializacijos. Jei šuniuką nuo mažens pripratinsite prie įvairių žmonių, garsų ir situacijų, jis bus daug geriau prisitaikęs suaugęs.
Su kitais šunimis santykiai gali būti sudėtingi. Čau-čau turi stiprų dominavimo polinkį ir ne visada toleruoja kitus keturkojos. Ypač tai pasakytina apie to paties lyties šunis. Tačiau jei auginami kartu nuo mažens, gali puikiai sugyventi su kitais namų gyvūnais.
Viena svarbi detalė – šie šunys nėra labai aktyvūs. Jie nemėgsta ilgų bėgiojimų ar intensyvaus fizinio krūvio. Ramūs pasivaikščiojimai du kartus per dieną jiems visiškai pakanka. Tai puikiai tinka žmonėms, kurie nėra sportinio gyvenimo būdo šalininkai.
Priežiūra: pasiruošk šukoms ir kantrybei
Turėti mešką namuose reiškia prisiimti atsakomybę už jo priežiūrą. Ir čia didžiausias iššūkis – kailis. Tas nuostabus, pūkuotas kailiukas reikalauja reguliaraus šukavimo. Idealiu atveju šukuoti reikėtų bent 2-3 kartus per savaitę, o linėjimo laikotarpiu (o tai nutinka du kartus per metus) – kasdien.
Linėjimas – tai atskira tema. Kai meškas pradeda linėti, atrodo, kad namuose atsiranda antras šuo, tik iš vilnos. Plaukai bus visur: ant grindų, ant baldų, ant jūsų drabužių. Vienintelis būdas su tuo kovoti – intensyvus šukavimas ir geras dulkių siurblys. Kai kurie šeimininkai linėjimo metu net samdo profesionalius groomerius, kurie padeda greičiau pašalinti senąjį kailį.
Maudyti mešką reikia retai – maždaug kartą per 2-3 mėnesius, nebent jis labai purvinas. Per dažnas maudymas gali pakenkti kailio natūraliai apsaugai. Naudokite specialius šampūnus šunims su tankiu kailiuku. Po maudymo labai svarbu gerai išdžiovinti – drėgnas kailis gali sukelti odos problemas.
Nagus reikia kirpti reguliariai, maždaug kartą per mėnesį. Jei girdite, kaip šuo vaikštydamas beldžia nagais į grindis, vadinasi, jau laikas kirpti. Ausys paprastai nesukelia problemų, bet jas reikia periodiškai tikrinti ir valyti. Dantų priežiūra taip pat svarbi – idealiu atveju dantis reikėtų valyti kelis kartus per savaitę.
Dar vienas svarbus dalykas – akys. Dėl giliai įsodrintų akių ir gausaus kailio aplink jas, kartais gali kauptis nešvarumai. Švelniai valykite akių kampučius drėgna servetėle. Jei pastebite pernelyg daug ašarojimo ar paraudimą, kreipkitės į veterinarą.
Mityba ir sveikata
Meškenai nėra labai išrankūs maistui, bet tai nereiškia, kad jiems galima duoti bet ką. Kaip ir visiems šunims, jiems reikalingas subalansuotas maistas su pakankamai baltymų, riebalų ir vitaminų. Galite rinktis tarp kokybišką sausą pašarą arba natūralų maistą, bet svarbu, kad jis būtų pritaikytas šuns amžiui ir aktyvumo lygiui.
Suaugęs meškas turėtų valgyti du kartus per dieną. Šuniukai valgo dažniau – 3-4 kartus. Labai svarbu nekarminti per daug, nes šie šunys linkę į antsvorį, ypač jei juda mažai. Nutukęs meškas – tai rimta problema, kuri gali sukelti sąnarių ir širdies ligų.
Dėl sveikatos čau-čau turi keletą veislei būdingų problemų. Viena dažniausių – klubų displazija. Tai genetinė problema, kai klubo sąnarys nesusiformuoja tinkamai. Perkant šuniuką, būtinai pasitikrinkite, ar tėvai turi sveikatos pažymėjimus dėl klubų būklės.
Kita problema – akių ligos. Dėl giliai įsodrintų akių ir gausaus kailio gali atsirasti įvairių akių ligų, įskaitant entropioną (voko įsisukimas į vidų) ar ektropioną (voko išsisukimas). Kai kuriems šunims reikia net chirurginės korekcijos.
Taip pat pasitaiko skydliaukės funkcijos sutrikimų ir alergijų. Reguliarūs vizitai pas veterinarą padės laiku pastebėti problemas. Vidutinė meškenų gyvenimo trukmė – 9-15 metų, o tai priklauso nuo priežiūros kokybės ir genetikos.
Dresūra: kur reikės kantrybės
Dresavimas – tai vieta, kur meškenų charakteris pasirodo visu gražumu. Šie šunys protingi, bet ne visada nori klausyti. Jie turi savarankišką mąstymą ir dažnai klausia savęs: „O kodėl aš turėčiau tai daryti?” Tai ne tie šunys, kurie džiaugsmingai atliks komandą dešimt kartų iš eilės tik tam, kad jus nudžiugintų.
Anksti pradėta socializacija ir dresūra yra būtinos. Jau nuo 2-3 mėnesių amžiaus šuniuką reikia supažindinti su įvairiomis situacijomis, žmonėmis, garsais. Tai padės išauginti subalansuotą, pasitikintį savimi šunį. Jei to nepadarysite, galite gauti pernelyg įtarų ar net agresyvų suaugusį šunį.
Dresūros metodai turi būti švelnūs, bet nuoseklūs. Meškenai nekenčia grubaus elgesio ir gali tapti užsispyrę, jei jaučia spaudimą. Pozityvus sustiprinimas – skanėstai, pagyrimai – veikia daug geriau nei bausmės. Tačiau būkite pasirengę, kad progresas bus lėtesnis nei su kitomis veislėmis.
Pagrindinės komandos – „sėdėk”, „gulėk”, „ateik”, „šalia” – yra būtinos. Ypač svarbi komanda „ateik”, nes meškenai turi polinkį pasivaikščioti savo keliais, jei tik pasitaiko proga. Niekada neišleiskite meško be pavadėlio neapsaugotoje vietoje, kol nesate 100% tikri, kad jis grįš, kai pašauksite.
Šie šunys taip pat gali būti šiek tiek teritoriški, todėl svarbu išmokyti juos priimti svečius namuose. Pratimas turėtų būti nuoseklus – kvieskite draugus, prašykite juos duoti šuniui skanėstą, kad jis suprastų, jog svetimi žmonės nėra grėsmė.
Ar meškas tau tinka?
Prieš nuspręsdami įsigyti mešką, atsakykite sau į keletą klausimų. Ar turite pakankamai laiko kasdienei priežiūrai? Ar esate pasirengę reguliariai šukuoti šunį ir tvarkytis su dideliais kiekiais plaukų namuose? Ar turite kantrybės dresūrai, kuri gali būti iššūkis?
Meškenai puikiai tinka žmonėms, kurie vertina nepriklausomą, orų šunį su savitu charakteriu. Jie idealūs tiems, kurie nori ramų, ne per aktyvų kompanioną. Jei gyvename bute, tai nėra problema – meškenai gali puikiai gyventi ir nedideliame būste, jei gauna pakankamai pasivaikščiojimų.
Šeimoms su mažais vaikais reikia būti atsargiems. Nors meškenai gali būti kantrus su vaikais, jie nekenčia grubaus elgesio ir triukšmo. Maži vaikai, kurie dar nesupranta, kaip elgtis su šunimi, gali išprovokuoti negatyvią reakciją. Jei šeimoje yra vaikų, būtina juos išmokyti gerbti šunį ir jo erdvę.
Pirmą kartą šunį įsigyjančiam žmogui meškas gali būti per didelis iššūkis. Geriau rinktis šią veislę, jei jau turite patirties su šunimis ir suprantate, kaip dirbti su savavaliais charakteriais. Tačiau jei esate pasirengę mokytis ir skirti laiko, meškas gali tapti nuostabiu kompanionu.
Gyvenimas su mešku: kasdienybė ir džiaugsmai
Kas gi laukia, kai meškas tampa jūsų šeimos nariu? Pirmiausia – daug juoko. Šie šunys, nors ir atrodo rimti, gali būti tikri komediantai. Jie turi savo būdus reikšti nuomonę – nuo keistų garsų iki specifinių veido išraiškų. Kai meškas nusprendžia, kad jau laikas valgyti, jis tikrai jums apie tai praneš.
Pasivaikščiojimai su mešku – tai atskiras nuotykis. Pasiruoškite, kad žmonės stabdys jus gatvėje, norės paliesti šunį, klausinės apie veislę. Meškenai traukia dėmesį kur tik pasirodytų. Kai kuriems šeimininkams tai patinka, kitiems – ne labai, bet prie to reikia priprasti.
Vasarą reikia būti ypač atsargiems. Tas storas kailiukas, kuris žiemą atrodo nuostabus, vasarą gali tapti našta. Meškenai blogai toleruoja karštį ir gali greitai perkaitę. Venkite pasivaikščiojimų pačiu karščiausiu dienos metu, visada turėkite šviežio vandens, o namuose užtikrinkite vėsią vietą, kur šuo galėtų atsipalaiduoti.
Žiema – tai meškenų metas! Jie tiesiog žydi šaltuoju metų laiku. Sniegas jiems – tarsi žaidimų aikštelė. Galite stebėti, kaip jūsų meškas su džiaugsmu varto sniegą, bėgioja po juo ir tiesiog mėgaujasi šalčiu, kai kiti šunys dreba ir nori kuo greičiau grįžti namo.
Namuose meškenai paprastai ramus. Jie mėgsta turėti savo vietą – kampelį ar guolį, kur gali stebėti, kas vyksta aplink. Nebūtinai jie visą laiką norės būti jūsų glėbyje, bet dažniausiai bus toje pačioje patalpoje kaip ir jūs. Tai jų būdas rodyti prisirišimą – būti šalia, bet išlaikant savo erdvę.
Vienas netikėtas dalykas – meškenai gana švarus. Jie nemėgsta purvo ir dažnai stengiasi jo išvengti. Kai kurie šeimininkai juokauja, kad jų meškai elgiasi kaip katės, nes taip rūpinasi savo švarumu. Tai gera žinia tiems, kurie nenori nuolat maudyti purvino šuns.
Santykis su mešku – tai ne vienpusė gatvė. Jie tikisi pagarbos ir supratimo. Jei jūs gerbisite jų erdvę ir charakterį, jie atsilygis ištikimybe ir meile, nors ir išreikšta jų unikaliu būdu. Tai ne tie šunys, kurie šokinės aplink jus iš džiaugsmo, bet jų ramus, patikimas buvimas šalia gali būti dar vertingesnis.
Galiausiai, meškas namuose – tai ne tik šuo, bet ir pokalbių tema, unikalus šeimos narys su savo nuomone ir charakteriu. Jie moko kantrybės, pagarbos kitoniškumui ir to, kad meilė gali būti išreiškiama įvairiais būdais. Jei esate pasirengę priimti šį pūkuotą, orų draugą tokį, koks jis yra, jūsų laukia nepakartojama patirtis ir daug metų draugystės su vienu įdomiausių keturkojų pasaulyje.
